Gyventojų apklausa parodė, kiek lietuviai gali skirti namų atnaujinimui: daugiausiai investuojama į energinį efektyvumą

Norint atnaujinti savo namus ir būste susikurti patinkančią aplinką, lietuviams prireiktų vidutiniškai 11 tūkst. eurų siekiančios sumos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Vis daugiau gyventojų atnaujindami namus rūpinasi ir jų energiniu naudingumu, rodo tyrimo rezultatai.

„Gyventojų apklausos rezultatus patvirtina ir mūsų banko duomenys – pernai vidutinė vartojimo paskolos namams suma siekė 11,7 tūkst. eurų. Gyventojai šias sumas nukreipia ne tik į estetinio namų vaizdo pokyčius, bet ir į baldų, buitinės technikos atnaujinimą, namų energinio naudingumo gerinimo sprendimus“, – pranešime spaudai sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Pasak J. Bagdanavičiūtės, svarstant apie būsto atnaujinimą, racionalu investuoti į tai, kas teikia ilgalaikę naudą – mažina energijos sąnaudas ir leidžia savo gyvenimo būdą paversti tvaresniu.

Siekdamas padėti gyventojams įvertinti, kaip sumaniai ir efektyviai atnaujinti namus, susirasti labiausiai poreikius atitinkantį būstą ir tiesiog gyventi tvariau, o tuo pačiu ir taupiau, bankas sukūrė interaktyvų „Tvarių namų gidą“.

Remiantis tyrimo rezultatais, didžiausiai gyventojų daliai (21 proc.) namų atnaujinimui būtų reikalinga 5–10 tūkst. eurų siekianti suma. Kiek mažesnė gyventojų dalis (19 proc.) teigia, kad šiam tikslui jiems būtų reikalinga 10–15 tūkst. eurų siekianti suma. Tuo metu 13 proc. gyventojų atnaujindami namus išsiverstų su 5 tūkst. eurų ar mažesne suma.

J. Bagdanavičiūtės teigimu, atnaujinimui skirtų mažesnių sumų gali pakakti naujesnės statybos būste gyvenantiems žmonėms, mat paprastai toks būstas yra energiškai efektyvus, tad jame dažniausiai aktualus kosmetinis arba tik konkrečių erdvių remontas.

Kaip pažymi ekspertė, gyvenantiems senos statybos namuose, kurių atnaujinimui reikalingos didelės investicijos, gali būti racionaliau svarstyti ne apie atnaujinimą, bet apie galimybę parduoti esamą būstą ir persikelti į mažesnį, bet energiškai efektyvesnį.

„Anksčiau mūsų atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai nebesirenka būsto visam gyvenimui – kone pusė arba 49 proc. gyventojų teigia esantys linkę pakeisti esamą būstą, jei šis ims neatitikti poreikių. Neadekvačiai didelės sąnaudos energiniams ištekliams bei itin brangaus būsto atnaujinimo perspektyva gali tapti rimta dingstimi apgalvoti tokius pokyčius. Ypač tais atvejais, kai vaikus užauginusiems tėvams išlaikyti individualų namą ar didelio ploto butą tampa paprasčiausiai neracionalu“, – prane6ime spaudai sako J. Bagdanavičiūtė.

Kaip rodo banko duomenys, vis daugiau gyventojų skolinasi namų energinio naudingumo didinimui. Pernai, palyginti su 2021 m., gyventojams suteikto finansavimo saulės elektrinėms ir energijos efektyvumą didinantiems sprendimams suma augo 8 kartus.

„Mūsų sukurtame „Tvarių namų gide“ drauge su saulės elektrinių, šilumos siurblių bei būsto modernizavimo ekspertais apžvelgiame šių sprendimų naudas ir sutaupymo galimybes. Būsto paieškos, namų atnaujinimo, tvarumo ir taupymo klausimus čia taip pat aptariame su urbanistais, turto vertintojais, interjero dizaineriais, elektromobilių bei kitų sričių ekspertais“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Kaip rodo banko duomenys, saulės elektrinėms įsirengti ar nutolusioms įsigyti gyventojai skolinasi vidutiniškai 8,3 tūkst. eurų. Vertinant pagal dabartines elektros kainas, nuosava ar nutolusi saulės elektrinė, skaičiuojant, kad garantinis jos laikotarpis siekia 25 metus, išlaidas už elektrą gali sumažinti 2–4 kartus. Įsirengus šilumos siurblį elektros energijos sąnaudos šildymui gali sumažėti iki 3–4 kartų.

„Namų energinį naudingumą gerinančius sprendimus skatina ir valstybė, teikianti kompensacijas saulės elektrinių, šilumos siurblių įsirengimui. Kaip skelbia Energetikos ministerija, šįmet vien saulės elektrinėms įsirengti ar iš nutolusių saulės elektrinių parkų įsigyti gyventojams planuojama išskirstyti iki 90 mln. eurų“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.