Kaip žinoti, kad perkate gerą būstą, o ne bėdą: dalykai, kuriuos supras net „žalias“ statybose žmogus

Renkantis namus norisi, kad šie būtų jaukūs, lokacija – kuo patogesnė, o išplanavimas atitiktų gyventojų poreikius. Apie energinį naudingumą irgi pagalvojame, tačiau suprasti, ar namų interjeras patrauklus, yra kur kas paprasčiau nei plika akimi įvertinti, kiek pastatas energiškai naudingas. Ir, deja, tikrai ne sienų storis apie tai byloja. Ką būtina žinoti prieš įsigyjant namus, jei statybose esate visiškai „žalias“?

Eilę metų pastatų energinio naudingumo ir sandarumo patikras atliekantis specialistas (vardas redakcijai žinomas) pasakoja apie tai, į ką perkant nekilnojamą turtą būtina atkreipti dėmesį ir ko nepamatysi plika akimi, o NT pardavėjas irgi nebūtinai teiksis apie tai užsiminti.

Namo pardavėjo teiginiai, kuriuos pravartu patikrini: realybė dažnai kitokia

Anot eksperto, tikrinant namo defektus, reikia nustatyti dvi problemas – šalčio tiltelius ir pastato nesandarumus. Tam pasitelkiamos spec. technikos – slėgio durys (angl. Blower Door) ir termovizorius. Ši paslauga pastaruoju metu itin išpopuliarėjo tarp žmonių, ketinančių įsigyti NT:

„Darome labai daug šių testų. Ir labai dažnai pamatome, kad pardavėjas teigia viena, o padarę testą matome visai ką kitą. Jei statybos metai yra po 2016 m. – dažnai viskas tvarkoje, o jei iki 2016 m. – kone 99 proc. atvejų būna su gana dideliais brokais. Čia negalima kaltinti nei statybininkų, nei pardavėjų. Tiesiog iki 2016 m. mes neturėjome tokių tradicijų, nei normų. Statybos tradicijos pasikeitė po 2016 m., kada atėjo pastatų sandarumo reikalavimai“.

Jei galite rinktis – rinkitės namus, pastatytus po 2016-ųjų: paaiškina, kodėl tai svarbu

Du esminiai aspektai, sako specialistas, yra pastato apšiltinimas ir jo sandarumas – iki 2016 m. buvo teigiama, jog šiltinimo sluoksnis gali sutaupyti energijos, o apie sandarumą buvo užmiršta. Tuo tarpu dabar jau ir paprastas vartotojas žino, jog sandarumas yra svarbesnis už šiltinimo sluoksnį:

„Termosas – puikus pavyzdys: galite turėti pačių storiausių sienelių termosą, tačiau jei dugne yra skylutė – kas iš to, kad termosas šiltas, jei jame arbata neužsilaiko? Jei namo šiluma per nesandarumus pabėga – dėkite nors ir metrą šiltinimo medžiagos, nieko gero nebus. Todėl dabartinėse statybos normose sandarumo parametrai ir sandarumo testas yra būtini“, – komentuoja namų sandarumo vertinimą atliekantis ekspertas.

Taigi, statybų sektoriuje „žaliems“ pirkėjams itin pravartu atkreipti dėmesį bent į NT statymo metus: jei šie yra po 2016-ųjų – ženkliai mažėja su energiniu naudingumu susijusių problemų tikimybė. Jei norisi patikrinti jau įsigyto būsto sandarumą, tai geriausia atlikti dar prieš pradedant atlikti namo apdailą, patikint šį darbą tuo užsiimantiems specialistams.

Nuo energinio naudingumo klasės priklauso ir paskolos sąlygos: štai, kada gausite palankiausias sau

Kalbant apie langų įtaką namo energiniam efektyvumui, specialistas pasakoja, jog didesnę įtaką tam turi ne pats langas, stiklo paketų skaičius, o tai, kaip kokybiškai ir sandariai tas langas sumontuotas.

Blogų statybinių medžiagų, sako specialistas, nėra, tačiau skiriasi darbo pobūdis su kiekviena tų medžiagų ir reikalinga skirtinga statybininkų kompetencija. Tarkime, rastai kaip statybinė medžiaga yra puiki, tačiau ilgą laiką Lietuvoje rastiniai namai nebuvo papildomai sandarinami, nors pasaulyje tokia technika taikoma. Jei rastinis namas nėra sandarinamas, tai ilgainiui tikrai atneš daug ir didelių problemų.

Energinis pastato naudingumas svarbus ne tik dėl vėliau pečius užgriūnančių komunalinių mokesčių sumų, tačiau ir dėl to, kokiomis sąlygomis bankas suteiks paskolą įsigyti NT objektą.

„Verta paminėti, kad būsto energinio naudingumo klasė tikrai turi įtakos finansavimo sąlygoms. Neretai įsigyjant energiškai efektyvų būstą ar gerinant turimo būsto energinį efektyvumą, gali būti taikoma palankesnė būsto paskolos kainodara – palūkanos, sutarties mokestis. Taip pat dažniausiai prašomas minimalus – nuo 15 proc. pradinis įnašas“, – komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Esminiai skirtumai tarp energinio naudingumo klasių: šildymo sąnaudos gali skirtis dešimčia kartų

„Swedbank“ Tvarių namų gidas informuoja, jog Nuo 2006 m. Lietuvoje statomiems gyvenamiesiems pastatams buvo taikytas reikalavimas atitikti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad toks pastatas turėtų būti apšiltintas, turėti sandarius langus ir kitus konstrukcinius elementus, kurie mažina šilumos nuostolius. Tokio tipo pastatai dažniausiai priskiriami naujesnės statybos būstams, o jų šilumos poreikiai per metus gali siekti apie 100–180 kWh/kv. m.

„Prieš maždaug dešimtmetį energinio naudingumo reikalavimai pradėjo palaipsniui griežtėti. Šiuo metu naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti itin aukštą A+/A++ energinę klasę. Tokio tipo būstas dažniausiai turi platesnį spektrą sprendimų, pavyzdžiui, mechaninę ventiliavimo sistemą su šilumogrąža (rekuperatorių), recirkuliacinę karšto vandens sistemą ar individualizuotą patalpų mikroklimato kontrolę, kas dar labiau sumažina šilumos sąnaudas ir padidina komforto lygį. Tokio būsto šilumos poreikiai per metus sudaro mažiau nei 50 kWh/kv. m.

Tuo tarpu nerenovuoti seni daugiabučiai, pastatyti iki 1993 m., dažniausiai priskiriami F ar G energinio naudingumo klasei. Jų metinės šildymo sąnaudos gali siekti 300–500 kWh/kv. m. Tai reiškia, kad skirtumas tarp naujos ir senos statybos būsto šildymo energijos sąnaudų gali sudaryti iki 10 kartų“, – rašoma „Swedbank“ Tvarių namų gido pranešime spaudai.