Ekspertai pastebi, kad po didžiulio elektros kainų šuolio atėjęs jų atoslūgis, vis dar nepasiekė toks kainos, kuri buvo iki karo Ukrainoje. Pastebima, kad investicijos į saulės elektrines vis dar atsiperka. Be to, saulės energetiką renkasi ir tie, kuriems svarbu, kokį pėdsaką palieka žemėje.
Mažiausios kainos negrįžo
„Verta ar ne – reikėtų atsakykit kiekvienam sau. Atlikti paskaičiavimus gana sunku, kai nežinai, kiek elektra gali kainuoti rytoj, poryt, po penkerių metų, kiek elektros saugojimas, kurios nesunaudosi iš karto, kainuos po tam tikro laiko. Praeiti metai parodė, kad saulės elektrinių bumas buvo tikrai didelis, ypač, išaugus elektros kainoms. Šiai dienai, ypač, iš paskolų suteikimo pusės, matome, kad bumas yra nemažėjantis, vis dar skolinasi, tačiau ilgiau trunka tas pasvarstymas ar atsipirks“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
„Vienas dalykas – kad tai man padeda sutaupyti čia ir dabar elektros kainų sąskaita, kitas – prisidėti prie tos žalesnės aplinkos savo veiksmais. Pradžioje pradėjome rūšiuoti šiukšles, po truputį atsirado, dabar atsiranda suvokimas, kad reikia rinktis „žalią“ automobilį, kuris neteršia aplinkos, prisidėti prie žaliosios energetikos gamybos – tai tikrai jaučiasi“, – įvardija pašnekovas.
Kainų šuolis pakeitė vartojimo įpročius
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad per metus kelis kartus buvę elektros kainų šuoliai keičia ir žmonių vartojimo įpročius.
Kainas diktuoja rinka
Pašnekovas sako galintis tik padrąsinti abejojančius investuoti į saulės elektrinę, nes tokia investicija vis dar duoda nemažai naudos, o kokios bus elektros kainos ateityje, diktuoja sandoriai, kurie jau sudaromi.
Pašnekovas sako, kad labiausiai žmonės trūksta aiškumo, trūksta Energetikos ministerijos pateikto aiškaus plano, kaip bus pereinama nuo dabartinės sistemos prie elektros pirkimo ir pardavimo iš ją gaminančių žmonių.
„Reikalingas kažkoks pereinamas laikotarpis, kažkokie terminai – tai smarkiai sumažintų rizikingumą, kuris dabar jaučiamas rinkoje. Reikia kalbėti apie tai ir aiškiai apibrėžti tas rizikos ribas. Kita problema su kuria susiduriama – žmonės nori statyti saulės elektrinę, pateikia paraišką išduoti technines sąlygas ESO, elektros tinklams, tačiau vis daugiau ir daugiau žmonių gauna atsakymą, kad prisijungti negalima, nes tam reikia rekonstruoti pastotę. Jei norite – dar investuokite 6 tūkstančius eurų“, – įvardija, kas kartais užkerta kelią net ir labai norimoms investicijoms M. Nagevičius.
.