Nekilnojamo turto pajūry įsigeidę lietuviai jį graibsto prie svetimų krantų: kainų skirtumas Palangoje ir pasaulio kurortuose verčia išsižioti

Nekilnojamo turto kainų šuoliai jau praeityje ir rinkai žadamas stabilių kainų laikotarpis – kai kur net galima pamatyti, kaip ženkliai susitraukė kainos supratus, kad lietuviai neskuba pirkti neadekvačias kainas pasiekusio būsto. Nors tokių pavyzdžių galima sutikti ir vietos pajūryje, lietuviai vis vien dažniau dairosi į kitų Europos kurortų pakrantes, kuriuose vaizdas į jūrą kainuoja pigiau. Kainas lietuviškame pajūryje ir pasaulinio lygio kurortuose lyginantys ekspertai net juokauja: kol kiti giriasi žydrosiomis pakrantėmis, mes galime pasigirti auksine.

Nekilnojamas turtas Palangoje išgyvena stagnaciją

Lygindama nekilnojamo turto perkamumą pajūryje su kitais miestais, „Rolijona“ direktorė ir nekilnojamo turto brokerė Ona Mackevičienė pirmiausia pažymi, kad šiandienos situacijai didelės įtakos turi ekonominė krizė. Štai, nors Vilniuje poreikis įsigyti būstą išlieka didelis, kituose miestuose rinka yra akivaizdžiai nurimusi.

„Be abejo, prasidėjo stagnacija, kadangi Palangoje nėra tokio didžiulio poreikio įsigyti antrą būstą. Dabar tai jaučiasi labai stipriai po visų masinio pirkimo bangų. Žmonės nusiteikę pirkti būstus ir juos perka, bet tai daro labai atsargiai. Visi galvoja tą patį: aha, kainos buvo labai užkilusios, tai dabar jos turi nusileisti, o mes trupučiuką palauksime“, – dabartines nuotaikas pajūrio nekilnojamo turto rinkoje komentuoja O. Mackevičienė.

Nekilnojamo turto srityje ji dirba jau 25 metus, per kuriuos rinką veikė trys didelės krizės. Anot jos, tiek 1998–aisiais, tiek 2008–aisiais ir dabar būsto rinkoje turime tokį patį rezultatą – išaugusią brangaus turto, komercinio turto ir komercinio turto nuomos paklausą.

„Dabar turime tą patį rezultatą – palūkanos kyla, infliacija aukšta, žmonės dairosi, ką čia nupirkti, arba iš viso nieko neperka. Kai ateina tokios krizės, žmonės paprastai perka brangų turtą, bet jis turi būti adekvačios kainos. Pas mus Palangoje visi labai įsijautę kėlė kainas, sakykime, Birutės alėjoje turėjo vilčių, kad parduos po 12, 14 ar net 16 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Man jau tikrai juokingai atrodė, kad žmonės tokias kainas svajoja gauti“, – stebisi O. Mackevičienė.

Ji pateikia dar vieną pavyzdį – Palangoje, netoli oro uosto komercinės paskirties patalpos buvo pardavinėjamos po 4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, kas, O. Mackevičienės manymu, yra labai neadekvatu. Anot jos, šiandien už tokias kainas parduoti nekilnojamo turto neįmanoma, todėl jau galima pastebėti, kaip anksčiau 4000 eurų siekusios kainos nusileido iki 2000–2500 eurų už kvadratinį metrą.

Palygino Palangos ir pasaulio kurortų turto kainas: mūsų pakrantė – auksinė

Pastaraisiais metais iškilus nekilnojamo turto kainoms Palangoje, O. Mackevičienė išvyko susipažinti su nekilnojamo turto situacija populiariuose kitų šalių kurortuose Ispanijoje, Prancūzijoje.

„Norėjau atlikti tokią studiją ir palyginti Palangos kainas su pasaulinio lygio kurortais. Kaip bebūtų, pas mus Palangoje dabar perka lietuviai, o užsieniečių yra labai mažai – aišku, rusų nebeliko, baltarusių nebeliko, o ukrainiečiai pas mus nėra tokie turtingi, nesiveržia pas mus ir dažniau renkasi Prancūziją, Ispaniją. Palyginau su Marbėja, tai tokių aukštų kainų ten nėra. Be abejo, ten yra prabangaus turto, bet kad ten kainos siektų 12–16 tūkst. eurų už kvadratinį metrą tai tikrai taip nėra. O pas mus Palangoje bet kokioje vietoje jau, žiūrėk, kaina siekia 10–12 tūkst. eurų“, – lygina O. Mackevičienė.

„Aš labai myliu Palangą. Kai mes buvome Prancūzijoje, ten visi didžiuojasi, kad turi žydrąją pakrantę. Tai aš pasakiau tiems prancūzams – jei pas jus žydroji pakrantė, tai mes, žinokite, turime auksinę pakrantę“, – juokauja O. Mackevičienė.

Anot jos, šiuo metu pirkėjus Palangoje domina prabangus turtas, tačiau kurortas nebegali pasiūlyti namų ant jūros kranto, nes tokių namų pasiūloje paprasčiausiai nėra. Todėl, jei tokio turto atsiranda, pardavėjai gali siūlyti net ir ypatingai didelę kainą, nes ją gaus.

„Žmonės mąsto apie tokius pirkimus, bet jų čia praktiškai nėra. Visus tokius sklypus jau nupirko ir pavertė daugiabučiais. Čia Palangoje pridarė visokio jovalo – užteks dar ateinančioms kartoms, kas čia pridaryta. Pavyzdžiui, Kunigiškių rajonas buvo numatytas individualių namų statybai, o šiandien ten masiškai daugiabučių pristatyta“, – stebisi ji.

Pasak O. Mackevičienės, nekilnojamo turto kurorte prie jūros įsigeidę lietuviai šiandien dažniau jo dairosi Ispanijoje, Marbėjoje, turtingesni žmonės važiuoja jo įsigyti į Kosta del Solio pusę.
„Taip pat šiandien didžiulė paklausa įsigyti namelį Bali, nes ten jie atsiperka per tris metus, žmonės į tai investuoja. Lietuviai puolė investuoti ir į Latviją, nes Liepojos pakrantės nėra tokios užstatytos. Mes Palangoje tokių pakrančių neturime, jos visos užstatytos, todėl lietuviai domisi kitomis pakrantėmis“, – sako O. Mackevičienė.

Pajūryje prognozuoja stabilių kainų laikotarpį

Nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius pažymi, kad NT pajūryje dažniausiai asocijuojasi su antruoju arba atostogų būstu.

„Retai kada žmonės pajūryje yra pirmo būsto pirkėjai. Kadangi dažniausiai tai yra poilsio/ atostogų būsto poreikį turintys pirkėjai, atitinkamai formuojasi ir tam tikri specifiniai niuansai. Pavyzdžiui, dažniausiai norima būsto su pilna apdaila, kad būtų galima iškart atvykti ir ilsėtis, o ne rūpintis remonto klausimais. Tuo tarpu likusioje šalies dalyje vis dar populiariausias būstas su daline apdaila. Taip pat pajūryje didžiausia paklausa yra nedidelio ploto būstams“, – pastebi A. Antanavičius.

Anot jo, nekilnojamas turtas pajūryje labiausiai brango 2020–2021 metais, kai dėl pandemijos buvome uždaryti į karantiną, buvo apribotos galimybės išvykti į užsienį.„Tuo metu būsto kainų kilimas pajūryje stipriai lenkė kitus miestus. Visgi, išblėsus pandemijai ir gyvenimui grįžtant į normalias vėžes, būsto paklausa pajūryje ėmė slopti. Atvėsus paklausai, išblėso ir kainų kilimas. Sakyčiau, kad pajūryje kainų kilimo bumas jau praeityje ir kurį laiką matysime stabilių kainų laikotarpį“, – sako A. Antanavičius.

Vidutinė paskolos suma pernai viršijo 92 tūkst. eurų

Kaip pastebi, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas, nepaisant išaugusios tarpbankinės palūkanų normos Euribor, geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, praėjusiais metais pasiektų infliacijos aukštumų, poreikis būsto finansavimui išlieka aukštas.

„Nors gyventojai atidžiau planuoja savo būsimas pajamas ir išlaidas, ilgiau renkasi geriausiai jų poreikius atitinkantį būsto variantą, paklausa, ypač pirmojo būsto įsigijimui, išlieka didelė.
Praėjusiais 2022 metais išaugusios būsto kainos didino ir vidutinę būsto paskolos sumą, kuri per pastaruosius metus, lyginant su 2021 metais, padidėjo daugiau kaip 17 proc. ir viršijo 92 tūkst. eurų. Šiemet vidutinė būsto paskolos suma išlieka panašiame lygyje ir siekia apie 93 tūkst. eurų“, – skaičiuoja T. Pulikas.

Tuo pačiu jis pastebi, kad didžioji dalis gyventojų į banką kreipiasi jau sukaupę pradinį įnašą būsto įsigijimui ir nesiskolina maksimalios sumos, tai liudija apie didesnį finansinį atsakingumą.

„Viskas labai priklauso nuo namų ūkio poreikių, numatytos mėnesio įmokos, kuri bus skiriama paskolos mokėjimams, sukaupto pradinio įnašo dydžio, kitų finansinių poreikių ir įsipareigojimų, individualių aplinkybių. Pagrindiniai faktoriai, turintys įtakos išduodamos paskolos sumai dažniausiai būna namų ūkio turimi įsipareigojimai, pajamų tvarumas, kredito istorija, paskolos laikotarpio trukmė“, – komentuoja T. Pulikas.