Lietuvoje jau gaminamos ir nestandartinės saulės elektrinės, tačiau didžioji jų dalis kol kas eksportuojama, mat daugeliui toks sprendimas atrodo per brangus. O nesant pakankamai paklausai, pasiūlos kaina natūraliai išlieka aukšta.
Saulės elektrinės – ant vandens ir pastatų langų
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad populiarėja saulės elektrinių integracija į pačius pastatus. Pavyzdžiui, statant naujus namus panelės naudojamos tarsi puošybos elementai. Taip pat naudojamos technologijos – ant langų klijuojamos skaidrios saulės elektrinės. Jau gaminami elektromobiliai su saulės elektrinėmis, integruotomis ant stogų ar kitų detalių. Stovėdami jie gamina elektrą ir kaupia ją. Tiesa, kadangi automobilio plotas – mažas, nedaug sukauptos energijos paverčiama elektra.
„Teko matyti saulės elektrines, įrengtas ant vėjo elektrinių stiebų. Lietuviai jau siūlo saulės elektrines, pastatomas virš šiltnamių ar plantacijų, kuriose auginami augalai, daržovės. Taip sumažinami tiesioginiai saulės spinduliai augalams, kad jie nebūtų išdeginti. Taip pat saulės elektrinės įrengiamos virš vandens kanalų, skirtų laistymui dideliuose ūkiuose. Saulės elektrinėmis uždengti kanalai išgarina mažiau vandens“, – apie naujoves pasakojo M. Nagevičius.
Šalyse, kuriose trūksta vietos elektrinėms ant žemės, jos taip įrengiamos ant plūdurų ir plaukioja vandenyje. Pasaulyje ši idėja sparčiai populiarėja, nes yra vietų, kur ypatingai trūksta žemės.
„SoliTek“ produktų vystymo vadovas Vilius Aleknavičius išskyrė dvi pagrindines sritis, kuriose yra įrengiamos saulės elektrinės – fiziniams asmenimis bei komerciniuose objektuose.
Lietuvoje veikianti įmonė siūlo integruotus sprendimus, tokius kaip saulės elektrinė vietoje stogo. Tai – sprendimas, jungiantis dviejų gamintojų sprendinius: pačių modulių ir reikalingų konstrukcijų. Sprendimas nėra universalus, tačiau plačiai pritaikomas: stogas turi būti šlaitinis, kurio nuolydžio kampas tarp 10 ir 70-ies laipsnių. Be to, turi būti tinkamai paruošta medinė stogo konstrukcija. Stogo paruošimui specialių darbų nereikia, lyginant su standartiniais stogais.
Saulės modulius taip pat galima įrengti vietoje terasos stogo arba naudoti kaip stogo konstrukciją automobilių stoginei. Tokio tipo elektrinė suteikia ne tik galimybę įkrauti savo automobilį žalia energija, bet ir aprūpinti elektra namus. Tokiai elektrinei įsirengti taip pat galima pretenduoti į APVA teikiamą paramą, kaip ir įprastoms saulės elektrinėms. Tokios rūšies saulės elektrinė prie namo generuoja daugiau elektros energijos, negu įprasta saulės elektrinė ant stogo.
„Komerciniuose objektuose nestandartinio tipo elektrinių variantų yra dar daugiau, pavyzdžiui, fotovoltinės triukšmo užtvaros – skirtos sumažinti triukšmo lygį, apsaugoti triukšmui jautrias vietas nuo kelių bei generuoti švarią elektros energiją. Tokio tipo sprendinys atitinka triukšmo reikalavimus, taikomus keliams bei geležinkeliams“, – pasakojo V. Aleknavičius.
Nestandartinės kainuoja daugiau
Turbūt pagrindinis klausimas, įsirengiant saulės elektrinę ar lyginant įprastus bei nestandartinius sprendimus – numatoma jos kaina. Anot M. Nagevičiaus, kol kas standartinės saulės elektrinės – pigesnės, negu neįprasti sprendimai. Nestandartinių sprendimų paklausa nėra didelė, todėl ir kaina – atitinkamai didesnė. Tad neįprastose vietose elektrines dažniausiai įrenginėja verslai, inovatoriškos įmonės.
„SoliTek“ atstovas patarė, kad jeigu yra galimybė, visada bus pigiausia įsirengti nuosavą elektrinę ant stogo, tačiau nestandartinių sprendinių kainos neturi būti lyginamos su įprastų elektrinių kainomis. Pavyzdžiui, nusprendus pasistatyti stoginę automobiliui, reikia įvertinti kainos skirtumą tarp įprastos stogo dangos, kuri būtų naudojama bei stogo dangos iš saulės modulių. Pastarasis sprendimas – brangesnis, tačiau kainos skirtumas labai greitai atsiperka:
„Standartinę, populiariausią 10 kilovatų elektrinę ant čerpinio stogo įrengti kainuoja maždaug 13 tūkst. eurų. Integruotas sprendimas 17,5 tūkst. eurų, įskaitant stogo sumontavimą. Skirtumas nėra toks didelis, lyginant su tuo, kad klientui nebereikės čerpių, ir pats stogas atrodo gražiau. 10 kilovatų uždengia maždaug 60 kvadratinių metrų stogo“.
Pašnekovas pridūrė, kad užsienyje matomas ženkliai didesnis susidomėjimas kitokiais sprendimais: „Savo integruoto stogo sprendinius mes daugiausia parduodame ne Lietuvoje, o Šveicarijoje, Austrijoje – ganėtinai snieginguose regionuose. Prancūzijoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose įrengiant automobilių stovėjimo vietas galioja reikalavimai, kad jos būtų įrengtos su saulės moduliais. Italijoje sparčiai populiarėja agro srityje naudojamos saulės elektrinės – elektrinės įrengiamos virš augalų taip produktyviau išnaudojant turimą žemės plotą“.
Tiesa, lietuviai taip pat renkasi inovatyvius sprendimus. Nestandartinė saulės elektrinė ir nestandartinė jos įrengimo vieta įprastai yra pasirenkama dėl dviejų priežasčių. Pirma, kai namo stogas tiesiog nėra tinkamas saulės elektrinei – neužtenka vietos norimos galios saulės elektrinės įrengimui – nelygus stogas, aplink daug šešėlį keliančių objektų. Arba tiesiog pasirenkama tokio tipo aplikacija, kurioje saulės modulius yra ekonomiškiau iš karto naudoti kaip statybinį elementą, o ne įrengti objektą ir tik po to įrenginėti saulės elektrinę.
Vieta lemia efektyvumą
Svarstant neįprastą vietą saulės elektrinei taip pat naudinga apsvarstyti jos efektyvumo faktorių – ar nestandartinė elektrinė gamins tiek pat elektros, veiks taip pat gerai, o gal atliks labiau dekoratyvinę funkciją?
V. Aleknavičius priminė, kad saulės energijos gamyba priklauso nuo kelių dalykų: modulio efektyvumo, nuolydžio kampo, galimų šešėlių kritimo. Todėl nors nestandartinių elektrinių įrengimas yra brangesnis nei elektrinės montavimas ant stogo, neretu atveju tokie sprendimai turi didesnę generaciją, pavyzdžiui – jei moduliai įrengiami kaip stoginė automobiliui ar terasa, jų apatinė dalis taipogi generuos elektros energiją dėl papildomų atspindžių:
„Tai priklauso nuo to, kokia bei kokios spalvos danga bus po saulės moduliais. Natūralu, jei tai tamsus asfaltas, atspindžių bus minimaliai ir papildoma generacija bus pakankamai minimali. Tačiau jei danga turi didelį atspindžio procentą, tarkime, balta, tuomet generacija optimaliomis sąlygomis galėtų būti iki 19 proc. didesnė, nei tiesiog įprasto vienpusio saulės modulio“.
M. Nagevičius jam nepritarė, sakydamas, kad nestandartinėse vietose įrengiamoms elektrinėms dažnai naudojamos kitokios technologijos, negu įprastoms, tad jų pagaminamos energijos kiekis dažniausiai taip pat – mažesnis. Ant automobilių stogų įrengiamoms saulės elektrinėms naudojamos efektyvesnės technologijos, kurios, žinoma, brangesnės, bet dirba efektyviau, negu moduliai ant namų stogų.
Inovatoriams paramos geriau nesitikėti
Saulės elektrinių įsirengimas Lietuvoje ir toliau remiamas valstybės – aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet kviečia pretenduoti į finansinę paramą tvarumo sprendimams įgyvendinti. Tiesa, nestandartinėse vietose įrengtoms saulės elektrinėms nėra sudarytos itin palankios sąlygos.
APVA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė aiškino, kad šiuo metu galiojantys reikalavimai apibrėžia, kad saulės elektrinės įrengimo objektas privalo būti užregistruotas „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre ir turėti unikalų objekto numerį.
„Jeigu kalbame, tarkime, apie automobilį, jis neatitiktų saulės elektrinės įrengimo objektui keliamų reikalavimų. Taip pat nėra svarbu ar saulės elektrinė įrengiama dalyje stogo, ar per visą jo plotą, jeigu saulės elektrinės komponentai atitinka tokiai įrangai keliamus reikalavimus pagal projektų finansavimo sąlygų aprašą“, – sakė ji.
Deja, gyventojai turi vadovautis nustatytais reikalavimais ir negali laisvai rinktis saulės elektrinės įrengimo objektų. Todėl renkasi reikalavimus atitinkančias, tradicines ir patogias vietas, kurias rekomenduoja specialistai, ar jose įrengta saulės elektrinė veikia efektyviausiai.
Dotacijos dydis įsirengiant naują saulės elektrinę siekia 323,01 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios, o dotacijos dydis didinant jau turimos saulės elektrinės galingumą yra 243,20 euro už 1 kW saulės elektrinės įrengtosios galios.
Dažnai lietuviai kreipiasi ir dėl paskolų saulės elektrinėms įsirengti. „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas pastebėjo, kad 2022 metų duomenimis, šiltuoju metų laiku (labiausiai liepą-rugsėjį) buvo šiek tiek didesnė paklausa paskoloms saulės elektrinėms įsirengti. Tačiau ir kitais metų mėnesiais poreikis finansavimui išlieka. „Mažiausiai klientai šio tipo finansavimu domisi gruodžio – vasario mėnesiais. Taip pat Lietuvoje paklausa elektrinėms ir jų finansavimui dar priklauso nuo valstybės paramos. Paskelbus kvietimus ir patvirtinus paramas, susidomėjimas finansavimo galimybėmis taip pat išauga“, – apibendrino jis.