Ekologiškų automobilių pardavimas pirmą kartą pralenkė benzininių ir dyzelinių
Kombinuotos, ekologiškesnės alternatyvios varomosios transporto priemonės, įskaitant elektromobilius ir hibridinius automobilius, 2022 m. užėmė daugiau nei 50 procentų ES automobilių rinkos.
Tai yra tokios transporto priemonės, kurios nedegina tradicinio iškastinio kuro, gaunamo iš naftos, pavyzdžiui, benzino ir dyzelino, arba naudoja hibridinę sistemą, kuri varoma iškastinio kuro varikliu, jį naudoja atsinaujinantis energijos šaltinis, tarkim, elektros baterijos.
Dėl slegiančio koronaviruso pandemijos poveikio kartu su karu Ukrainoje, augančia infliacija, energijos ir degalų sąnaudomis 2022-ieji tapo sudėtingais automobilių pardavimo metais. Tačiau elektromobilių pardavimas praktiškai nepakito ir iš tikrųjų pasiekė naują rekordą Europos Sąjungoje, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) šį mėnesį paskelbti duomenys, rašo euronews.com.
Alternatyviu varikliu varomi automobiliai per paskutinį 2022 m. ketvirtį užėmė daugiau nei pusę ES automobilių rinkos (53,1 proc.), iš viso buvo įregistruota daugiau nei 1,3 mln.
Asociacijos teigimu, tai buvo pirmas kartas, kai pralenktas benzininių ir dyzelinių transporto priemonių pardavimas.
Akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės (elektra varomos) taip pat sumušė rekordus 2022 m. ir užėmė 12,1 proc. visos rinkos dalies, palyginti su 9,1 proc. 2021 m. arba 1,9 proc. 2019 m.
Hibridiniams automobiliams irgi sekėsi neblogai – jie užėmė 22,6 procento bendrą rinkos dalį, t. y. 22,2 procento daugiau, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu.
Paskutinis 2022 m. ketvirtis – ACEA ataskaitoje naudojamas ataskaitinis laikotarpis – buvo ypač tvirtas BEV rinkai, ji augo labiausiai.
Nuo spalio iki gruodžio mėn. ES naujų elektromobilių registracija išaugo 31,6 procento, iš viso parduota 406 890 vnt.
Daugumoje ES rinkų augo elektromobilių įsigijimas, ypač Vokietijoje, – parduota 198 293. Antrąją vietą užėmė Prancūzija, pardavusi 62 155, o trečią – Švedija, užregistruota 37 013 pardavimų.
Šalys, kurių bendras elektromobilių įsigijimas skurdžiausias, – Kipras, (2022 m. parduoti tik 108 nauji elektromobiliai_, Estija (202 vnt.) ir Bulgarija (325 vnt.).
Ryškiausias pardavimo augimas, palyginti su 2021 m., užfiksuotas tame pačiame Kipre (671,4 proc. daugiau), tada – Latvijoje (199,2 proc.) ir Švedijoje (84,3 proc.).
Lygiai prieš dešimt metų elektromobiliai ir hibridinės elektrinės transporto priemonės užėmė vos 0,5 procento visos automobilių rinkos.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad nors benzininiai ir dyzeliniai automobiliai po truputį nusileidžia, vis dėlto, kartu sudėjus, jie sudarė daugiau nei pusę ES parduotų automobilių 2022 m. – 52,8 procento.
Dyzelinių transporto priemonių pardavimas smuktelėjo 19,7 proc., o ypač smarkiai tai pasijuto Prancūzijoje ir Belgijoje. Abiejose šalyse daugėja mažos emisijos zonų, neleidžiančių dyzelinėms transporto priemonėms važinėti.
Štai, Prancūzijoje jau uždrausta tam tikriems dyzeliniams ir benzininiams modeliams važinėti tam tikruose miestuose. Pavyzdžiui, Lione 2026 metais visiškai uždraus dyzelinius ir didelę dalį benzininių automobilių.
Šalys, pirmaujančios elektrinio mobilumo srityje, neužsitarnavo savo vietos iš niekur. Bėgant metams jos siūlė finansinių paskatų, tokių kaip mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo jų, tiems, kurie nusprendė pirkti elektromobilius.
Prancūzijos Vyriausybė siūlo ekologinę premiją, kad padėtų piliečiams pirkti automobilius, varomus tik elektra, vandeniliu arba jų deriniu, – finansuojama iki 5000 eurų, jog asmenys galėtų pasirinkti ekologišką variantą.
Transporto sektorius yra vienas didžiausių ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinių. Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad nuo 2035 m. ES visi nauji lengvieji automobiliai, mikroautobusai ir furgonai neišmestų anglies dioksido. Tai reiškia, kad nuo 2035 m. ES bus uždrausta pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais.
Nustatyti tarpiniai išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams – 55 proc., o furgonams – 50 proc. mažesnė tarša lyginant su 2021 m. Reglamente numatyta, kad iki 2025 m. Europos Komisija pristatys per visą ES rinkoje parduodamų automobilių ir furgonų gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio nustatymo ir duomenų pateikimo metodiką.
ACEA ataskaitoje nepateikta pakankamai duomenų, kad būtų galima palyginti bendrą elektromobilių skaičių Europos Sąjungoje, tačiau 2021 m. Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo duomenys gali padėti susidaryti šios pramonės vaizdą.
Remiantis jų duomenimis, šalys, kuriose daugiausia naujų elektromobilių, yra Norvegija (86 proc.), Islandija (64 proc.), Švedija (47 proc.), Danija (35 proc.) ir Suomija (32 proc.). Palyginimui, Lietuvoje yra 5 proc. elektromobilių, Latvijoje – 3,96 proc.
Mažiausias procentas – Kipre (0,8 proc.), Slovakijoje (2,1 proc.), Čekijoje (3,3 proc.), Estijoje (3,02 proc.) ir Lenkijoje (3,2 proc.).
Europos blokas turi vieną stipriausių elektromobilių rinkų pasaulyje, nusileidžiančią tik Kinijai, ji 2022 m. taip pat sumušė rekordus ir padvigubino savo pardavimo rodiklius, palyginti su praėjusiais metais, – ten parduota 5,67 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų.
Norvegijos vairuotojai dažniausiai renkasi „Teslą“, miestuose tapo švariau
Nytimes.com rašo, kad Norvegija su didžiausiu elektromobilių kiekiu tapo observatorija, leidžiančia išsiaiškinti, ką elektromobilių revoliucija gali reikšti aplinkai ir gyvenimui apskritai. Šalis automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą baigs 2025 m.
Norvegijos patirtis rodo, kad elektromobiliai duoda naudos be baisių pasekmių, kurias prognozavo kai kurie kritikai. Žinoma, yra problemų, įskaitant nepatikimus įkroviklius ir ilgą laukimą didelės paklausos laikotarpiais, prie kurių šiandien reikia prisitaikyti, bet infrastruktūra sparčiai gerėja. Dauguma savininkų automobilius krauna naktimis, kai mažesnė paklausa ir pigesnė galia.
Norvegijos sostinėje Osle oras žymiai švaresnis. Mieste taip pat tyliau, nes triukšmingesnės benzininės ir dyzelinės transporto priemonės išmetamos į metalo laužą. Oslo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija nuo 2009 m. sumažėjo 30 procentų.
Norvegija pradėjo reklamuoti elektrines transporto priemones dešimtajame dešimtmetyje, siekdama paremti „Think“ – vietinį elektromobilių startuolį. Baterijomis varomos transporto priemonės buvo atleistos nuo pridėtinės vertės ir importo mokesčių bei nuo greitkelių rinkliavų.
Vyriausybė taip pat subsidijuodavo greito įkrovimo stotelių statybą, kaip itin svarbią šalyje.
Pagal šią politiką Norvegija daugiau nei dešimt metų lenkia JAV. Štai, Prezidento Joe Bideno administracija siekia, kad iki 2030 m. 50 procentų parduodamų naujų automobilių būtų varomi elektra, o Norvegija tai pasiekė dar 2019 m.
„Perėjus prie elektromobilių pastebimai sumažėjo azoto oksidų, oro teršalų kiekis, smogas, o tai skatina astmą ir kitus negalavimus“, – sako Oslo vyriausiasis oro kokybės inžinierius Tobiasas Wolfas, kalbėdamas apie azoto oksidus.
Elektrinės transporto priemonės yra dalis platesnio Oslo plano iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio emisiją iki beveik nulio. Iki metų pabaigos visi miesto autobusai bus varomi elektra.
Kelių informacijos tarybos duomenimis, Norvegijoje „Tesla“ gerokai lenkia „Volkswagen“ – užima 30 procentų rinkos, palyginti su 19 procentų „Volkswagen“ ir jos prekių ženklų „Skoda“ bei „Audi“ rinkos.
Elektrinės transporto priemonės yra dalis platesnio Oslo plano iki 2030 m. sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį beveik iki nulio.
Lietuvoje už elektromobilius populiaresni hibridiniai automobiliai
Remiantis „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje gegužės pradžioje buvo įregistruota apie 8,5 tūkst. M1 klasės elektromobilių. Jų skaičius nuo metų pradžios išaugo 15 proc., o nuo 2022 m. pradžios – beveik 75 proc. Nors elektromobilių paklausa didėja gana sparčiai, tačiau jų skaičius tarp visų lengvųjų automobilių Lietuvoje išlieka nedidelis ir vienas mažiausių ES.
„Per pirmą 2023 m. ketvirtį elektromobiliai sudarė apie 6 proc. viso naujų automobilių pardavimo. Bet tai nereiškia, kad lietuviai neieško būdų, kaip sumažinti savo emisijas keliaujant automobiliu. Apie 37 proc. visų naujų automobilių, įregistruotų minimu laikotarpiu, buvo hibridiniai modeliai. Šią tendenciją patvirtina ir „Swedbank“ finansavimo duomenys, jie rodo, kad šalies gyventojai vis dažniau pasirenka benzininius ar hibridinius automobilius, kurių anglies dvideginio emisija neviršija 130 g/km.
Šiuo metu maždaug 1 iš 4 automobilių, kuriuos gyventojai įsigyja pasinaudodami mūsų banko lizingo finansavimu, yra aplinkai draugiškas. Tokiems automobiliams taikome palankesnes palūkanas, tai irgi šiek tiek padidina jų patrauklumą. Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 60 tūkst. hibridinių automobilių, o susidomėjimas tokiais modeliais didesnis nei elektromobiliais“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
Vidutinė finansavimo suma aplinkai draugiško automobilio, pasak banko atstovo, sudaro 24,5 tūkst. eurų. Verta atkreipti dėmesį, kad vidutinė tokio automobilio kaina šiek tiek didesnė, nes automobilį įsigydami lizingu pirkėjai dažniausiai sumoka apie 15 proc. siekiančią pradinę įmoką nuo jo pardavimo kainos. Kai kuriais atvejais jie renkasi įsigyti automobilį su likutine verte, tai irgi sumažina finansuojamą sumą.
Įsigyjant elektromobilį, vidutinė finansavimo suma siekia apie 30 tūkst. eurų. Norintiems sudaryti lizingo sutartį dėl automobilio įsigijimo taikomi Lietuvos banko nustatyti atsakingo skolinimo nuostatai. Jei klientas juos atitinka, jokių kitų kliūčių gauti banko finansavimą nėra.
Į klausimą, kiek daug elektromobilių perka be paskolų, T. Pulikas atsako, kad dėl santykinai didesnės elektromobilių kainos gyventojai juos visgi dažniau įsigyja pasinaudodami banko finansavimu.
Remiantis „Regitros“ pateikiama informacija, didelė dalis šalies gyventojų vairuoja senesnes nei 10 metų amžiaus transporto priemones, į šalį vis dar įvežama daugiau naudotų automobilių nei naujų. Vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina Lietuvoje sudaro apie 8 tūkst. eurų, tokiam įsigyti gyventojai skolinasi rečiau.
Kas trukdo į kelius išvažiuoti elektra varomam komerciniam transportui
Remiantis „Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 250 elektrinių transporto priemonių, priskiriamų N1 kategorijai. Iš viso šalyje įregistruota apie 75 tūkst. N1 kategorijos transporto priemonių, absoliuti dauguma jų varomos dyzelinu.
„Swedbank lizingo“ vadovės Monikos Cemnolonskienės paklausus, kiek pastebi norinčių investuoti arba besidominčių pirkti ar pakeisti turimą į elektra varomą komercinį transportą, ji atsako, kad šalies įmonių susidomėjimas elektriniu transportu kol kas nuosaikus: „Įmonių įsigyjamo elektrinio transporto dalis šiuo metu sudaro apie 1–2 proc. visų banke sudaromų lizingo sutarčių su verslo klientais, o įmonės dažniausiai įsigyja lengvuosius elektromobilius.“
Į klausimą apie Norvegijoje nieko nestebinančius elektrinius furgonus ir kiek Lietuvos verslas čia turėtų neatsilikti, M. Cemnolonskienė atsako, kad viena iš priežasčių, kodėl komercinis elektrinis transportas mažai paplitęs, yra įvairūs su jų eksploatacija susiję apribojimai: „Pirmiausia, elektrinės sunkiojo transporto, kurio keliamoji galia didesnė nei kelios tonos, alternatyvos rinkoje tiesiog nėra. Furgonų, kurių keliamoji galia siekia iki 2 tonų, pasirinkimas taip pat ribotas, o jų nuvažiuojamas atstumas vieną kartą įkrovus bateriją siekia vidutiniškai apie 150 km. Verslui dažnu atveju tai per mažai, kad su tokiu automobiliu būtų galima atlikti kasdienes funkcijas.
Pagal įveikiamą atstumą benzininiams ar dyzeliniams automobiliams šiandien prilygsta tik lengvieji elektromobiliai. Bet pastarieji yra apie 20–30 proc. brangesni už modelius su vidaus degimo varikliais, įmonės neturi jiems pritaikytos įkrovimo infrastruktūros.“
Pasak banko atstovės, lūžiui pasiekti reikėtų vieno ar kelių dalykų: pasikeitusios reguliacinės aplinkos, gerokai pažangesnių krovininių elektromobilių ar itin patrauklių tokių elektromobilių įsigijimo bei eksploatacijos sąlygų.
„Tikėtina, kad artimiausioje ateityje visi išvardyti veiksniai po truputį darys įtaką ir elektromobilių naudojimas versle didės. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios šalies įmonės, įsigijusios elektromobilį, gali susigrąžinti už jį sumokėtą PVM, tai apie 20 proc. sumažina kainą. Jei didmiesčių centruose bus nustatytos mažos taršos zonos, į kurias bus galima įvažiuoti tik neteršiančioms transporto priemonėms, verslas taip pat turės prisitaikyti“, – teigia M. Cemnolonskienė.
Remiantis patvirtintu Vyriausybės planu, nuo 2030 m. Lietuvoje neliks galimybės įregistruoti lengvųjų komercinių N1 kategorijos transporto priemonių su vidaus degimo varikliu. Banko atstovė daro prielaidą, kad toks draudimas per 2–5 metus neišvengiamai paskatins daugiau įmonių rinktis elektrines transporto priemones. Kita vertus, pasak pašnekovės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad apie du trečdalius visų transporto sektoriaus emisijų Lietuvoje sudaro lengvojo transporto emisijos. Maža tarša išsiskiriančių lengvųjų automobilių ar elektromobilių paplitimas, gyventojų kasdienių kelionių įpročių pokytis galėtų duoti didžiausią efektą siekiant sumažinti emisijas.
Lietuvoje per trejus metus bus įrengta apie 5000 įkrovimo stotelių
„Ignitis ON“ valdo didžiausią greitojo elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje. Iš viso tinkle – 105 įkrovimo stotelės, iš jų 69 – greitojo įkrovimo. Įkrovimo stotelėse vienu metu galima įkrauti 250 transporto priemonių.
Elektromobilių įkrovimo stotelės išsidėsčiusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Elektrėnuose, Lazdijuose, Ignalinos raj. Nors daugiausia šio tinklo stotelių yra Vilniaus mieste, tačiau dirbama su tinklo plėtra, artimiausiu metu naujų atsiras ir kituose šalies miestuose bei svarbiausiose magistralėse.
Iki 2026 m. Lietuvoje planuojama įrengti apie 5000 įkrovimo taškų, Latvijoje – apie 2000 ir Estijoje – apie 1000.
„Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta sako, kad visur įrengti vien greitojo įkrovimo stoteles nėra efektyvu, jos įrengiamos prie itin judrių kelių, prekybos centrų, tose vietose, kur sustojus kasdien praleidžiama tarp pusvalandžio ir valandos. O lėtojo įkrovimo stoteles verta įrengti gyvenamuosiuose miestų rajonuose, kur automobilis gali būti įkrautas per naktį. Pašnekovo nuomone, lėtojo įkrovimo stotelės tikrai bus aktualios artimiausiais metais.
„Augant elektromobilių populiarumui, artimiausiais metais planuojame bent keliskart padidinti įkrovimo stotelių skaičių Lietuvoje. Taigi kviečiame verslo įmones ir bendruomenes prisidėti su savo pasiūlymais dėl naujų stotelių vietų, kad galėtume tobulinti infrastruktūrą ten, kur jos šiuo metu labiausiai reikalingos. Verslo įmonėms ir bendrijoms, kurios nuspręs bendradarbiauti statant naujas elektromobilių įkrovimo stoteles, 100 proc. investicijų padengs „Ignitis On“, o stotelių priežiūra taip pat rūpinsis infrastruktūros vystytojas.
Atsižvelgdami į miestų poreikius, bendradarbiaujame bei konsultuojame savivaldybes ir jas skatiname kurti infrastruktūrą miestuose. Visada esame pasirengę suteikti informacijos ir papasakoti apie tai, kaip tikslingiausiai miestai galėtų imtis transporto elektrifikacijos, tinkamose vietose įrengę įkrovimo infrastruktūrą“, – sako E. Balta.
Įmonės atstovas teigia, kad naujos elektromobilių įkrovimo stotelės turi būti statomos ne tik šalia greitkelių ar automobilių parkavimo aikštelėse, bet ir šalia prekybos centrų, restoranų ar lankytinų vietų. Tokia partnerystė suteiktų naudos ir verslams, ir bendruomenėms, nes gyventojams patogu, kai įkrovimo vietos įrengtos greta žmonių lankomų objektų: kol automobilis kraunamas, jie galėtų naudotis prekybos ar paslaugų vietų infrastruktūra, atlikti kitus darbus ar pramogauti.
„Esame pasiruošę rasti tinkamiausią sprendimą, kad kiekvienam elektromobilio vairuotojui būtų patogu keliauti ir naudotis elektromobiliu kiekvieną dieną bet kokiais reikalais. Gegužės pabaigoje vairuotojų patogumui atsiras dar trys „Ignitis On“ įkrovimo stotelės: Panevėžio aplinkkelyje, Kaune Baltų ir Savanorių pr.,“ – sako įmonės atstovas.
Į klausimą, kiek laiko užtrunka įrengti stotelę bei kiek ji tarnauja, E. Balta atsako, kad įrengimas priklauso nuo daugybės faktorių: ar bus jungiamasi nuo vidaus tinklo, ar įrengiamas naujas įvadas, nuo vietos, kokia įkrovimo stotelė bus įrengta: „Visgi, turėdami ilgametę patirtį šioje rinkoje galime patikinti, kad vidutiniškai tai gali užtrukti apie pusę metų, bet kartais galima įgyvendinti ir greičiau. Pirmoji mūsų įrengta greitojo įkrovimo stotelė Vilniuje, prie Operos ir baleto teatro, veikia nuo 2018 metų, ir nebuvome susidūrę su rimtomis problemomis. Tinkamai prižiūrimos įkrovimo stotelės gali tarnauti apie 10 metų.“
Paklausus, kokių patarimų gali duoti vairuotojams, kad nuolat negalvotų, kur reikės įkrauti automobilį, pašnekovas sako, kad mobiliojoje „Ignitis On“ programėlėje galima matyti visas šio tinklo įkrovimo stoteles ir jų užimtumą, tad ja naudojantis tikrai bus paprasčiau planuoti savo kelionę.
Privatiems ir verslo klientams įkrovimo kaina šios įmonės stotelėse – nuo 40 ct/kWh.