Saulės elektrinės prieinamos ir daugiabučių gyventojams – siūlo įsirengti net balkone

Po rekordinių pernai metų saulės elektrinių vystytojai po truputį atsipučia. Rinka grįžta į vėžes, elektrinių paklausa stabilizuojasi, o pastatytos naujos elektrinės nebeiššluojamos vos per kelioliką minučių. Didžioji dalis elektros vartotojų Lietuvoje gyvena butuose arba būstuose, kuriuose nėra galimybių įsirengti saulės elektrinę, todėl aprimus įrengimo bumui, tikėtina, augs nutolusių saulės elektrinių poreikis.

Įrengti galima ir vienam butui

Norinčių gaminti sau energiją netrūksta ir daugiabučiuose gyvenančių žmonių tarpe, tačiau jiems gali būti sudėtingiau tai įgyvendinti. ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė aiškina, kad Lietuvoje galimybių gaminti savo elektrą net gyvenant daugiabutyje – ne viena.

Norintys įsirengti elektrinę, skirtą vienam butui, gyventojai gali tai padaryti gavę kaimynų sutikimą. Gavus kaimynų sutikimus galima įsirengti elektrinę ant daugiabučio stogo savo naudojimui – prijungiant elektrinę į savo elektros vidaus tinklą. Tokiu atveju reikia kreiptis į ESO dėl prijungimo sąlygų, ir nuo elektrinės turės būti nuvestas kabelis iki konkretaus buto vidaus tinklo (paskirstymo spintos).

Mažai elektros suvartojantys gyventojai elektrinę įsirengti gali tiesiog savo bute. Itin mažos galios elektrinę – iki 800W galios – galima įrengti savo balkone ir prijungti ją prie savo elektros vidaus tinklo.

„Tokiu atveju prijungimo procesas yra paprastesnis – prijungimo sąlygų laikytis nereikės, elektrinės prijungimui, greičiausiai, užteks ją įjungti į įprastą rozetę. Tik reiktų nepamiršti po elektrinės įsirengimo informuoti ESO, kitaip elektros skaitiklis nebus tinkamai suparametruotas, ir visas elektros energijos kiekis, kurio nesuvartoja žmogus/butas bus pateiktas į tinklus ir jis bus suskaičiuojamas kaip papildomas to konkretaus buto vartojimas“, – sako R. Juodkienė.

Galimybės elektrą gaminti per nuotolį

Šiuo metu itin populiarus būdas – įsigyti nutolusio saulės parko dalį. Tokiu atveju sąlygos – paprastesnės, mat kreiptis į ESO dėl sąlygų ar prašyti kaimynų sutikimų nereikia – reikės kreiptis tiesiai į nutolusius parkus vystančias įmones. Anot R. Juodkienės, jeigu ši alternatyva domina, būtų pravartu pasidomėti ar Aplinkos projektų valdymo agentūra nėra paskelbusi aktyvaus kvietimo paramai nutolusioms elektrinėms. Taipogi reiktų atkreipti dėmesį į tokio nutolusio parko vystytojo per metus žadamą sugeneruoti elektros energijos kiekį, kada planuojama įrengti ir pabaigti parko įvedimo į eksploataciją procedūras, kokie numatomi administravimo ir priežiūros mokesčiai, ir, be abejo, kokios siūlomos elektrinės dalių kainos.

Daugiabučių gyventojams, nenorintiems nuomotis iš elektrinių parko, bet turintiems objektą, kuriame galima įrengti saulės elektrinę, suteikiama galimybė dalintis energija su savimi. Tai reiškia, kad turint kitą savo objektą su elektrine ant stogo, galima prisiskirti dalį elektrinės savo buto poreikiams. Jeigu žmogus turi kitą nekilnojamojo turto objektą, pvz., sodo namelį, galima ant jo stogo įrengti saulės elektrinę ir jos dalį priskirti savo butui.

„Tokiu būdu bute žmogus taps gaminančiu vartotoju, ir galės naudotis nutolusios elektrinės privalumais. Čia atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju jūs butą turite valdyti nuosavybės teise pats, kitaip toks priskyrimas nebus galimas. Nuoma, panauda, ar kitos valdymo formos šiuo atveju nėra leidžiamos“, – priminė ESO atstovė.

Jeigu namo gyventojai nori gaminti energiją bendriems namo poreikiams, gali tai padaryti susitarę tarpusavyje. Susitarus su kaimynais galima įsirengti elektrinę ant daugiabučio stogo, kuri būtų naudojama daugiabučio bendrų reikmių poreikių padengimui. Tokiu atveju ant daugiabučio stogo įrengta elektrinė būtų prijungiama į bendrų reikmių įvadą, ir mažintų už bendras reikmes (apšvietimas, liftas, garažo vartai, ir pan.) gaunamas sąskaitas. Tokiu atveju tai būtų bendra viso daugiabučio gyventojų investicija, dėl kurios reikia susitarti tarpusavyje.

Saulės elektrinių populiarumas aprimo

Pernai rekordus mušusi saulės elektrinių paklausa aprimo, pasak „Ignitis“ produkto vadovės Indrės Baltušienės, šiuo metu rinka veikia sveikai, be kraštutinumų. Pernai buvo laikotarpis, kai nutolę saulės parkai būdavo iššluojami per mažiau nei penkiolika minučių, nes paklausa buvo didesnė nei pasiūla dėl daugelio priežasčių. Atokvėpis elektros energijos rinkoje, stabilizavusios rinkos kainos nuėmė įtampą nuo gyventojų pečių, todėl normalu, kad susidomėjimas saulės elektrinėmis yra mažesnis.

„Bendradarbiaujame su vystytojais, kurie atsinaujinančios energetikos platformoje eparkai.lt ketina pasiūlyti didelius ir itin didelius nutolusius saulės parkus. Jei anksčiau vystytojai ateidavo su pasiūlymais 1–1,5 MW parko vystymui, tai šiuo metu kalbame su vystytojais, kurie pasirengę statyti 8–15 MW nutolusius saulės parkus. Tai gera žinia klientams, nes reiškia didėjančią pasiūlą ir sąlygas sveikai konkurencijai ir naudą klientui, nes vystytojai yra ir bus pasirengę kovoti dėl rinkos dalies“, – sakė I. Baltušienė.

Pašnekovė priminė, kad saulės parko dalį gali įsigyti tiek daugiabučių, tiek privačių namų gyventojai. Jiems nėra taikomos techninės ESO prijungimo sąlygos ar kiti reikalavimai. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) skiriama parama saulės parko elektrinėms yra skiriama vienoda tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojams. Susigrąžinti galima 323 EUR/kW įsigyjant iki 10 kW saulės parko dalį.

„Ignitis“ atstovės teigimu, privatūs gyventojai, ne rečiau, negu verslai, renkasi nutolusius saulės parkus: „Eparkai.lt sistemoje turime daugiau privačių klientų. Verslo klientų pardavimai labai sumažėjo, nes jau kelinti metai nėra skiriama parama verslui elektrinėms iš saulės parkų įsigyti. Galiojanti parama komercijai yra tik stoginėms elektrinėms įsigyti“.

Elektrinėms skolinasi dažniau

Planuojant patiems pradėti gaminti elektrą pirmas kylantis klausimas yra – kiek investicijų reikės? I. Baltušienės teigimu, šiuo metu eparkai.lt platformoje vystytojų siūlomi saulės parkai prasideda nuo 1275 eurų už kilovatą, metinė priežiūra papildomai kainuoja nuo 28 eurų.

Negavę valstybės paramos ar pritrūkę pinigų saulės elektrinei, Lietuvos gyventojai nevengia jai pasiskolinti. Swedbank Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas pateikė privačių klientų finansavimo saulės elektrinėms apimčių skaičius. „Paraiškų lygis, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, yra išaugęs apie pusantro karto, taip pat yra išaugusi ir bendra klientams paskolinta suma. Vidutinė paskolos suma siekia apie 8,4 tūkst. eurų, ji, lyginant su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, yra išaugusi apie 500 eurų. Paskolos terminas išlieka stabilus ir siekia kiek daugiau nei 6 metus“, – sakė jis.

Bankas negalėjo pateikti duomenų, dėl kokių elektrinių – nutolusių ar nuosavų, dažniau kreipiamasi, tačiau finansuoja abu variantus. Paskolos suma nuosavai elektrinei (nesvarbu ar ji būtų nutolusiame saulės parke ar ant nuosavo namo stogo) siekia nuo 3000 iki 20 000 eurų.