Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, saulės elektrinė atsipirktų jau po 5 metų
Svarstant apie saulės elektrinės įsigijimą, vienu iš aktualiausių klausimų tampa tai, kada ši investicija atsipirks. Kaip teigia „Enefit“ energetinių paslaugų vystymo vadovė Ingrida Šein, atsiperkamumo laikotarpį iš esmės lemia du veiksniai – išlaidos elektrinės įrengimui ir pajamos už pagamintą elektrą arba kitaip – neišleista pinigų sumą sąskaitoms už elektrą.
„Dabar, kaip ir būdinga šiam metų laikui, elektros kainos sumažėjusios. Lyginant su laiku, kai elektros kainos buvo pasiekusios piką, galima teigti, jog atsipirkimas bus ilgesnis. Tačiau toks skaičiavimas nėra iki galo teisingas, nes kol kas šalies viduje pasigaminame tik apie 40 proc. mums reikiamos energijos. Tai reiškia, jog išliekame stipriai priklausomi nuo kitų šalių, kas iš esmės ir suformuoja nestabilią kainą rinkoje. Taigi – nors kaina šiuo metu yra nukritusi, manome, jog antroje metų pusėje ji vėl ims kilti. Todėl atsiperkamumas yra skaičiuojamas ne vertinant vieno mėnesio ar ketvirčio perspektyvą, o bent kelerių metų“, – sako I. Šein.
Pasak jos, geriausiai situaciją iliustruoja skaičiai. Šiuo metu kilovatvalandės kaina, turintiems su birža susietus planus, vidutiniškai kainuoja maždaug apie 0,20 ct/kWh. Įsivaizduokime, jog name gyvenanti keturių asmenų šeima per mėnesį suvartoja apie 600–700 kWh energijos. Per metus tai bus 7200–8400 kWh. Taigi, jeigu elektros kaina liktų nepakitusi, ši šeima sąskaitų už elektrą apmokėjimui turėtų skirti 1440–1680 eurų, o per 5 metus ‒ 7200–8400 eurų.
I. Šein skaičiuoja, kad tokios šeimos elektros energijos poreikius pilnai galėtų padengti 7 kW galios saulės elektrinė. Ji kainuotų apie 7000 eurų. Taigi, maždaug po 5–6 metų – jeigu skaičiuosime šiandienos kainomis – saulės elektrinė atsipirks ir nuo tada ims nešti pelną.
Pelną irgi galima paskaičiuoti. Pavyzdžiui, kai saulės elektrinėms suteikiama 25 metų efektyvumo garantija, kadangi elektrinė atsiperka po 5–6 metų, per likusį elektrinės veikimo laiką šeima turėtų sutaupyti apie 28 080 – 32 760 eurų.
I. Šein atkreipia dėmesį, kad skaičiavimai daryti remiantis dabartinėmis, šiuo metu smarkiai sumažėjusiomis kainomis, kurios antrojoje metų pusėje vėl kils. Dar neseniai elektros kaina siekė 0,32 ct/kWh. Esant tokioms kainoms, investicija į saulės elektrinę minėtai šeimai atsipirktų jau po 3–4 metų. Lygiai taip pat atsiperkamumas bus greitesnis, jei šeima turi fiksuotą elektros kainos planą. Ir net jeigu elektros kainos kristų iki 0,15 ct/kWh, elektrinė atsipirktų per 7–8 metus.
Svarbu pažymėti, kad atsipirkimo laikas skaičiuotas be valstybės teikiamos paramos elektrinės įsirengimui. Jeigu skaičiuotume ir jį – o tai yra 323 eurų už kiekvieną įrengtos elektrinės kW ‒ tuomet 7 kw elektrinės įrengimo išlaidos sumažėja 2261 euru, dėl ko atsipirkimo laikas sutrumpėja dar papildomais 1–2 metais.
Paklausta, ar šiandien saulės elektrines gyventojai renkasi dėl tvarumo, ar dėl taupumo, I. Šein atsako, jog dėl abiejų.
„Tačiau, jeigu žiūrėtume, kuris iš šių aspektų gyventojams svarbesnis, nusvertų taupumas. Tvarumas žmonėms svarbus, tačiau saulės elektrinė yra nemaža investicija, todėl ją įsigyti labiausiai skatina ekonominiai sumetimai. Ir tai nėra blogai. Galime šią situaciją palyginti su vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos įvedimu. Jeigu dar kas pamena, iki tol mūsų aplinka buvo smarkiai užteršta plastiko buteliais, skardinėmis, buteliais, tačiau kai jos įgijo apčiuopiamą vertę, žmonės ėmėsi pakuotes grąžinti. Nors suveikė išskaičiavimas, tačiau rezultatas vis tiek puikus – mūsų aplinka tapo švaresnė. Lygiai tai pat su saulės elektrinėmis. Tvarumas iš išskaičiavimo nėra blogai“, – sako I. Šein.
Gaminančių vartotojų skaičius auga itin sparčiai
Lietuvių aktyvumą įsirengiant saulės elektrines rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenys. Pagal juos, balandžio 28 d. startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW per pirmas tris savaites sulaukė 10 tūkst. gyventojų.
Jų prašoma suma siekia kiek daugiau nei 27 mln. eurų. Iš viso šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų.
Taip pat APVA nurodo, kad tai nėra paskutinis kvietimas šiais metais. Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar keletą kvietimų saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti apie 50 mln. eurų.
Populiarėja paskolos saulės elektrinėms ir šilumos siurbliams
„Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas taip pat nurodo, jog pernai (2022 metais) fiksavo elektros energiją generuojančių elektrinių, įvairių šilumos siurblių, energijos kaupiklių finansavimo šuolį.
„Daugiau nei 1,3 tūkst. šalies namų ūkių, pasitelkę vartojimo finansavimą, įsirengė įvairius įrenginius tvariai energijos gavybai ir jos tausojimui. Tokiu būdu jie ne tik sutaupo, bet ir prisideda prie aplinkos saugojimo. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pernai gyventojai saulės elektrinėms pasiskolino 11 mln. eurų. Tai yra 8 kartais daugiau, nei ankstesniais (2021) metais, kai tokio tipo finansavimo suma siekė 1,3 mln. eurų“, – skaičiuoja T. Pulikas.
Jis įvardija, kad per metus ūgtelėjo ir vidutinė paskolos saulės elektrinei suma, pernai siekusi 8,3 tūkst. eurų. Vidutinis tokios paskolos grąžinimo laikotarpis siekia 7 metus.
Pastebima, kad pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo paskolos saulės elektrinėms. Ją gyventojai gali panaudoti nuosavai saulės elektrinei ant savo namo stogo ar jiems priklausančiame sklype įsirengti, taip pat įsigyti ir nuotolinę elektrinę. Šiuo metu tai pakankamai racionali investicijas, kuri dėl iki šiol vyravusių aukštų elektros energijos kainų gali atsipirkti per 4–7 metus.
Paskola saulės elektrinei gali būti panaudota ir šilumos siurbliui įsigyti bei įsirengti. Šis taip pat populiarėjantis būdas patalpos apšildyti ar atvėsinti išsiskiria palyginti aukštu efektyvumu, mat iš 1 kWh elektros energijos pagamina 3–4 kartus daugiau šilumos, o sąskaitą už šildymą leidžia sumažinti 50–70 proc. Tiesa, šilumos siurblius dažniausiai renkasi įsirengti individualių namų gyventojai, nes galimybės juos naudot daugiabučiuose dažniausiai ribojamos.
Kaip šildytis efektyviausia: šį laikotarpį vadina „geoterminio šildymo renesansu“
Kalbant apie energetiškai efektyvų būstą, ne mažiau aktualūs šildymo sistemų sprendimai. Apie tai, kokios sistemos šiandien laikomos komfortiškiausiomis ir energetiškai efektyviausiomis, paklausėme šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sprendimų įmonės „TENKO Baltic” pardavimų vadovo Mindaugo Budrio.
„Atsakant labai trumpai, kalbant tiek apie naują statybą, tiek ir apie pastato modernizavimą šiuo metu gyventojai dažniausiai renkasi šilumos siurblius. Atsakant plačiau, pati energetiškai efektyviausia ir komfortiškiausia sistema šiai dienai yra geoterminis šildymas su gruntas-vanduo šilumos siurbliais, kuomet 75–80 proc. reikalingos namui šilumos išgaunama iš žemės gelmių ir su likusia 20–25proc. elektros energija pagaminamas 100 proc. namui reikalingos šilumos“, – skaičiuoja M. Budrys.
Pastarųjų metų laikotarpį jis linkęs vadinti „geoterminio šildymo renesansu“. Jis išskiria keletą tokios tendencijos priežasčių:
1. Eksploataciniai kaštai. Pabrangusi energija nuo 2022 metų dar labiau išryškino geoterminio šildymo sistemos efektyvumą.
„Kuomet kainos buvo žemesnės, atitinkamai ir skirtumas tarp pasirinktų eksploatuoti šildymo sistemos variantų buvo mažesnis. Kaip matome iš pateikto pavyzdžio, pabrangus energijai, eksploatuojant sistemas palyginus dujas ar taip pat populiarią Lietuvoje oras–vanduo šilumos siurblių sistemą, su geoterminiu šildymo to paties namo eksploataciniai kaštai gali skirtis arti 1000 eurų per metus, tad noras sutaupyti tokius pinigus ir mažinti sąskaitas už šildymą, karšto vandens ruošimą bei vėsinimą yra kone kiekvieno lietuvio svajonė“, – sako M. Budrys.
2. Tvarumas. Žmonių sąmoningumas ir atsakomybė galvojant apie ateities kartų gerovę yra labai išaugę ir rodo, kad mums rūpi, kas bus ateityje, o geoterminis šildymas dėl savo efektyvumo yra mažiausiai pirminės energijos vartojantis šilumos ir vėsos gamybos būdas, užtikrinantis ne tik mažesnį teršalų išmetimą į aplinką. Paskutinių metų pavyzdžiai – kasmet stebimos ekstremalios karščio ir šalčio bangos, gaisrai, potvyniai, audros ir uraganai. Nesuvaldžius klimato kaitos, jie taps dar dažnesni.
4. Vėsinimas. Tai bene vienintelė šiai dienai beveik nemokama vėsinimo forma panaudojant žemas žemės temperatūras maloniam ir ekologiškam patalpų atvėsinimui vasarą. Šilumos siurblio kompresorius vėsinimo metu neįsijungia. Patalpų temperatūra sumažinama per grindinio, lubinio šildymo sistemą ar per ventiliatorinius konvektorius. Tokia vėsinimo sistema, lyginant su kondicionieriais, yra efektyvesnė ~10 kartų. Tiesa, ne visi šilumos siurbliai tai turi ir gali atlikti, tad svarbu įsigyjant įrangą į tai atkreipti dėmesį.
Paklaustas, ką lietuviai šiandien renkasi dažniausiai, M. Budrys nurodo, kad pati populiariausia šilumos gamybos sistema šiuo metu yra oras–vanduo šilumos siurbliai (kuomet 70–75 proc. reikalingos namui šilumos paimama iš oro ir su likusia 25–30 proc. elektros energija pagaminamas 100 proc. namui reikalingos šilumos.
„Šios sistemos įrengimas lyginant su geoterminiu šildymu yra paprastesnis, kadangi nereikalingas gręžinių ar paviršinio kolektoriaus įrengimas. Šiuo atveju šilumos siurblio vienas blokas yra montuojamas namo išorėje, o kitas – viduje, kurie tarpusavyje sujungiami vamzdžiais. Oras–vanduo šilumos siurblių efektyvumas priklauso nuo lauko oro temperatūros – kuo šilčiau lauke, tuo efektyviau veikia šilumos siurblys, o kuo šalčiau, tuo jo efektyvumas mažėja“, – teigia M. Budrys.