Fantastiniai filmai tampa realybe
Ką šiandien galėtumėte vadinti ateities mokslo sritimis – kurios iš jų tampa vis aktualesnės ir populiaresnės? Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus Kęstučio Šetkaus teigimu, pasaulyje sparčiai į priekį žengia tokie technologijos mokslai kaip robotika, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, tokios gyvybės mokslų ir medicinos sritys, kaip genomika, biotechnologijos, sintetinė biologija, neoromokslai.
Ateities mokslais galima vadinti ir kosmoso tyrinėjimus, švariąją energetiką ir transporto tyrimus.
„Kuriamos naujovės neapsieina be IT, programavimo ir elektronikos žinių. Todėl svarbią reikšmę įgauna didieji duomenys („Big data“), kai duomenų apimtys tampa didžiulės ir reikia rasti sprendimų, kaip juos tinkamai saugoti, apdoroti, analizuoti. Pasitelkiamas dirbtinis intelektas, nepaprastai svarbus tampa mašininis mokymasis („machine learning“), kuris suteikia galimybių pačioms mašinoms priimti sprendimus ir mokytis. Daiktų internetas („IoT“) įgauna svarbią reikšmę.
Anot jo, šiandien atliekama daugybė tyrimų kuriant vaistus nuo įvairiausių ligų, siekiant išspręsti klimato kaitos, aplinkos taršos, miestų transporto, žmonių senėjimo, duomenų saugumo problemas. Tad ateities mokslas išties orientuojasi į didžiuosius žmonijos iššūkius ir jų sprendimą.
„Ateities mokslų sritys – tarpdisciplininės sritys, kurios integruoja keletą sričių ir gali pasiūlyti netradicinių, integruotų sprendimų, naujo požiūrio. Vis didesnę reikšmę įgauna taikomieji tyrimai, orientuoti į praktiką, kai mokslo žinios pritaikomos kasdieniams verslo ar visuomenės poreikiams, padedant išspręsti ir socialines problemas.
Idėjos, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė kaip iš fantastinio filmo, pamažu tampa realios: pavyzdžiui, 3D organų spausdinimas, robotai, atliekantys medicinines operacijas ar dirbantys paslaugų srityje. Mokslininkai galvoja ir apie žiedinę ekonomiką, siūlo sprendimus beatliekinei gamybai ar efektyvesniam atliekų perdirbimui“, – ateities mokslų sritis vardina K. Šetkus.
Mūsų stiprioji pusė – ne vien lazeriai
O kokiose mokslo srityse šiandien esame labai stiprūs, o ateityje galime tikėtis ir tolesnio progreso? K. Šetkus pabrėžia, kad Lietuva turi gilias tradicijas lazerių ir biotechnologijų srityse, kurios siekia apie pusę amžiaus. Turime stiprų mokslo potencialą, aukštos kvalifikacijos specialistus bei verslą, kurio gaminama produkcija eksportuojama į užsienio šalis.
„Galima didžiuotis pasiekimais lazerių srityje. Lietuviai yra sukūrę vieną galingiausių lazerių pasaulyje – ultrasparčiųjų impulsų lazerį. Beveik 90 proc. Lietuvoje pagaminamos mokslinės lazerių produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 100 pasaulio valstybių, o tarp pirkėjų – didžiausios ES, JAV, Kinijos, Japonijos laboratorijos ir tyrimų centrai“, – teigia mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.
Anot jo, perspektyviausios sritys, kurios dabar pradedamos vystyti ir turi didelį potencialą, yra genų inžinerija (biobankai, inovatyvi medicina), dirbtinis intelektas ir skaitmenizavimas, naujų medžiagų tyrimai, finansinės technologijos ir „blockchain“ sprendimai, maisto technologijos, kibernetinis saugumas.
Esame ketvirtosios pramonės revoliucijos priešaušryje
VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė teigia, kad šiuo metu naujos žinios, atradimai, inovacijos kuriami kelių, rodos, nesuderinamų mokslų sandūroje. Pavyzdžiui, derinant bioekonomiką, biotechnologijas, inžinerinį dizainą.
Sakoma, kad pasaulis šiuo metu yra ketvirtosios pramonės revoliucijos priešaušryje. Pereiname nuo trečiosios pramonės revoliucijos – paprastos skaitmenizacijos – link ketvirtosios pramonės revoliucijos ir inovacijų, kurios tarpusavyje derina skirtingas technologijas, paradigmas.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienais metais fiksuojami vis nauji robotų pardavimų augimo rekordai. Tokios kompanijos kaip Tesla, Amazon, Volkswagen group, BMW group, Siemens, Apple, Cisco, Bosch General Electric, Google, IBM, Intel, Kuka, Microsoft ir kitos skiria vis didesnius resursus šių inovacijų kūrimui, tobulinimui ir įvedimui į rinką.
„Tačiau ketvirtoji pramonės revoliucija yra tik pasekmė dar platesnio diskurso. Internetas kaip komunikavimo ir informavimo priemonė jau iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą. Neįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniojo telefono ir kitų technologijų, praleidžiame prie jų vidutiniškai po 8 val. per dieną. Technologijas sėkmingai įsisavina ir vyresnio amžiaus žmonės. Jauniems žmonės sunku sukoncentruoti dėmesį bent 20 min.
Vis daugiau informacijos gauname iš socialinių tinklų, interneto svetainių, norime įtraukumo, judesio – mus supa didelis informacijos kiekio debesis. Tai yra įtinklintos visuomenės paradigma, visuomenės, kurioje socialinis intelektas – pagrindinė valiuta, kurioje kvestionuojamos hierarchinės struktūros ir autoritetai, pavyzdžiui, politikai, teisėjai, mokytojai, profesoriai“, – vardina ji.
Stiprėja socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmuo
Profesorė pabrėžia, kad jau dabar neišvengiamai teks keistis mokyklai ir universitetui, kaip institucijoms, nes jos jau nebeturi žinių kūrimo ir mokymo monopolio. Šios institucijos turi tapti įtinklintomis, įtraukiomis, įgalinančiomis visuomenės platformomis. Kitoms viešosioms paslaugoms keliami tie patys iššūkiai.
„Įvertinus visus šiuos veiksnius, pastebime, kad šiame greitame pasaulyje tik stiprėja socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmuo – VDU jau seniai juos integruojame su kitomis disciplinomis: nuo skaitmeninės humanitarikos iki neurotechnologijų, nuo technologijų teisės iki naujų medijų meno. Daugelis ketvirtosios pramonės ideologų teigia, kad tobulėjant technologijoms, privalome išnaudoti šią galimybę ir skirti daugiau laiko žmogiškumui: bendravimui, santykiui su kitais, idant neprarastume gebėjimo komunikuoti gyvai, empatiškumo, tarpusavio ryšio“, – teigia J. Kiršienė.
Technologijos mums gali palengvinti kasdienybę, padaryti daugelį mechaniškų darbų, kad galėtume likusį laiką išnaudoti prasmingai veiklai, stiprinti tarpusavio ryšius ne tik versle, mokymo įstaigose, bet ir artimiausiame rate.
„Tikiuosi, kad išsipildys mąstytojo ir vizionieriaus Yuval Harari prognozės, kad svarbiausi ateities darbotvarkės klausimai bus susiję su mūsų laime tikriausia šio žodžio prasme. Pažiūrėkime, kaip keičiasi pasaulis: ekonomistai mąsto, kad šalies augimą ir pažangą reikėtų matuoti ne BVP, o laimės koeficientu (angl. GDH).
Pavyzdžiui, jei anksčiau dizainui buvo keliami estetikos ir funkcionalumo reikalavimai, tai šiandien „design for all“ visiškai permąsto šią sritį ir kalba apie tokius dalykus, kaip psichologija, ekologija, įvairių socialinių grupių įtraukumas, pagarba ir kiti etikos standartai – socialiniai dalykai kartais netgi yra svarbesni už įmantrią dizaino formą. Ir taip yra visose srityse: turime galvoti ne tik apie inovaciją kaip priemonę, bet ir kelti klausimą, kokį poveikį ji turės visuomenei“, – teigia profesorė.
Anot jos, ypač svarbiu šiame kontekste tampa pedagogų vaidmuo, kurie jau nėra tik žinių perdavėjai, o sąmoningumo, pilietiškumo, atsakomybės ir kitų vertybių ugdytojai. Taip pat komunikacijos specialistų vaidmuo dėl medijų raštingumo skatinimo, kad mokėtume vertinti tai, ką skaitome ir matome, atskirti tiesą nuo manipuliacijų ir sumažinti konfliktų tikimybę.
„Ne mažiau aktualūs klimato kaitos ir aplinkos taršos iššūkiai. Gyvename antropoceno amžiuje, kuomet spartėja ne tik sociokultūriniai, bet ir cheminiai pokyčiai – žmogaus daroma įtaka Žemei yra milžiniška, – todėl mokslas ir toliau daug dėmesio skirs su klimato kaita susijusiems iššūkiams. Čia svarbus ekologijos, meno ir politikos disciplinų vaidmuo, klimato kaitos švelninimo pasekmių tyrimai“, – teigia J. Kiršienė.