Studijos užsienyje – natūralus pasirinkimas
Šiandien į Lietuvą sugrįžęs 28 metų Manvydas Džiaugys pamena, kaip tik pabaigęs mokyklą išvyko studijuoti kino ir teatro studijas Anglia Ruskin universitete Kembridžo mieste. Manvydas tikina, kad jo universitetas nieko bendro neturi su garsiuoju Kembridžu, tačiau jei žmonės mano kitaip, jis jų neskuba koreguoti.
„Baigus mokyklą studijos užsienyje man atrodė kaip natūralus jauno žmogaus noras ištrūkti ne tik iš tėvų įtakos, bet ir Lietuvos, išbandyti savo jėgas. Man buvo 18 metų ir tikrai nebuvo baisu. Tai kaip tik amžius, kada reikia priimti tokius sprendimus, nes vėliau tai padaryti tampa sudėtinga“, – apie savo sprendimą emigruoti pasakoja vaikinas.
Lietuvoje finansavimas tampa egzistenciniu klausimu
Pasiteiravus apie studijas, Manvydas tikina, kad Lietuvoje nebūtų galėjęs gauti žinių, kurių įgijo Anglijoje. „Turėjome pačias geriausias sąlygas studijuoti. Naivu tikėtis, kad Lietuva pajėgi kurti tokias sąlygas, nes Anglija turi be galo stiprias kino ir teatro industrijas. Yra finansavimas, įrankiai, tinklai, kurių pagalba gali pradėti savo karjerą.
Lietuvoje dažnai šie dalykai virsta egzistenciniais klausimais. Situacija yra sudėtinga tiek kino, tiek teatro žmonėms. Lietuvoje nėra industrijos, yra kino ir teatro kūrėjai. Bet teatro sritis Lietuvoje stipri, kino ir teatro studentai lietuviai Anglijoje yra labai sėkmingi. Jie atvažiuoja itin pasiruošę ir dažnai nurungia anglus. Jų motyvacija yra kur kas didesnė“, – įsitikinęs pašnekovas.
Sužavėjo lietuvių nuoširdumas
Manvydas tikina, kad tolimesniems sprendimams daug įtakos turėjo ir išeivijos organizacija „Santaros šviesa“. „Šios organizacijos branduolys, daugiau mažiau, būrėsi Kaune. Tokie žmonės, kaip Leonidas Donskis, Egidijus Aleksandravičius, Mykolas Drunga. Šie žmonės buvo tiesioginė paskata atvykti į Kauną, stoti į Vytauto Didžiojo universitetą“, – sako Manvydas.
Visai neseniai Manvydas pabaigė politikos mokslų bakalauro studijas. Pasiteiravus, kaip skiriasi bakalauro studijos Lietuvoje ir Anglijoje, pašnekovas pirmiausia tikina, kad ypač skiriasi finansinės galimybės. „Didžioji Britanija gali pasigirti savo finansiniais resursais. Kai kurių universitetų biudžetai yra prilyginami mūsų nacionaliniam biudžetui.
Bet Lietuvoje dėstytojai ir studentai bendrauja betarpiškai, nuoširdžiai. Yra kolegų santykis. Tokio nepajutau ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir išvykus mainams į Estiją. Tu žinai, kad visada gali kreiptis bet kokiu klausimu. Tai nuostabi vertybė – paprastas, nuoširdus akademinis bendravimas“, – pastebi Manvydas.
Sprendimas prieštarauja rinkos dėsniams
Kalbėdamas apie įgytus išsilavinimus, Manvydas sako, kad tai dvi skirtingos barikadų pusės: techninis išsilavinimas ir humanitarinis. „Negaliu teigti, kad kažkuris iš jų būtų teisingesnis. Pirmosios studijos, pirmieji metai akademiniame pasaulyje turėtų būti eksperimentų metai.
Matau daug bendraamžių, kurie vejami savo tėvų ar visuomenės lūkesčių, priima neteisingus sprendimus, pasirinkdami siaurą techninę kryptį ir po to gailisi, bijo žengti žingsnį. Aš buvau drąsus, kad drįsau studijuoti kitos krypties bakalaurą ir to nesigailiu. Mano toks sprendimas prieštarauja rinkos dėsniams, tokio amžiaus jau turėčiau būti darbo rinkos grandyje“, – savikritiškai pasvarsto jis.
Kad Lietuvoje blogai – mitas
Manvydas nėra vienintelis, kuris po studijų svetur pasirinko Lietuvą. „Kai studijavau užsienyje, visada susidurdavau su nuomone, kad išvykau iš Lietuvos, nes Lietuvoje yra blogai. Manau, kad tai absoliutus mitas, nes aš išvykau dėl to, kad pamatyčiau kitokią perspektyvą, patirčiau kitokias praktikas, negu būčiau patyrusi Lietuvoje“, – pasakoja ekonomikos ir marketingo studijas Danijoje baigusi Indrė Aleksandravičiūtė.
Grįžusi į Lietuvą I. Aleksandravičiūtė dirba Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungos atstove spaudai bei dirba su projektu „Kaunas 2022”.
„Šiuo metu yra tiek daug galimybių, iniciatyvų. „Work in Lithuania“ ar visame pasaulyje gyvenančių lietuvių profesionalų tinklai. Atvyksta žmonės, pasakoja, kaip viskas keičiasi Lietuvoje. Ir iš tikrųjų supranti, kad visi mitai, kuriais apaugusi Lietuva, yra tušti. Manau, kad dabar Lietuvoje galimybės gerėja ir mano pasirinkimas grįžti buvo pagrįstas įvairiomis iniciatyvomis, kurios kviečia grįžti“, – atvirauja I. Aleksandravičiūtė.
Dažnai pasigirstantys raginimai išvažiuoti iš Lietuvos ir čia jokiu būdu negrįžti, I. Aleksandravičiūtei jokios įtakos nedaro ir tikina, kad nemato reikalo oponuoti tokiems žmonėms. „Galbūt yra nuoskaudų, kad dabartinė karta juda aplink pasaulį, yra kosmopolitiška. Jaunimui tokie raginimai nerūpi. Jaunimas žino, ne tik kaip dirbti sau, bet ir Lietuvai“, – sako ji ir priduria, kad pasaulyje išsibarstęs Lietuvos jaunimas vienaip ar kitaip prisideda prie visuomeninio gyvenimo, siekia lietuviškumo ir ieško identiteto.