Įmonės išbando būdą, kaip surasti naujų darbuotojų: jaunimui atsivėrė ypatinga galimybė

Studijų metu aukštųjų mokyklų organizuojamos praktikos studentams leidžia ne tik darbo rinkai besiruošiantiems jauniesiems specialistams išbandyti savo jėgas konkrečioje įmonėje, bet ir įmonėms atrasti reikalingų talentų. Viena iš to pavyzdžių – aukštųjų technologijų bendrovė „Neurotechnology“. Bendrovės vadovas pasakoja, kad apie 90 proc. į įmonę atlikti praktikos atėjusių studentų vėliau tampa įmonės darbuotojais.

Vienas iš paskutinių bandymų praktikos srityje įmonėje „Neurotechnology“ buvo prisijungimas prie SMART praktikos projekto, kurio metu skirtingas programas studijuojančių studentų komanda sprendžia konkrečias įmonei aktualias užduotis. Aukštųjų technologijų bendrovėje iš penkių Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų (VGTU) suformuota komanda turėjo paruošti naujai sukurto garsiakalbio „Focusonics“ žinomumo komunikacijos ir strateginio pardavimo planą.

Naujasis prietaisas skirtas lokalizuotam garso perdavimui. Produktas inovatyvus tuo, kad garsiakalbis leidžia skleisti garsą tik į tam konkrečią zoną. Už jos – garsiakalbio skleidžiamo garso negirdėti. Šis garsiakalbis galėtų būti puikiai pritaikomas reklamai, pavyzdžiui, parduotuvėje priėjus prie tam tikros prekės tik toje vietoje girdima reklama arba muziejuose, kur informacija girdima apie kūrinį būtų tik esant šalia jo.

Kaip jau minėta, SMART praktikos metu į vieną komandą suburiami skirtingas specialybes studijuojantys studentai. Naujo prietaiso strateginiams planams parengti savo jėgas suvienijo VGTU biomechanikos, ekonomikos ir finansų inžinerijos studentai.

Padėjo ištirti produktą, prieš paleidžiant į rinką

Aukštųjų technologijų bendrovės „Neurotechnology“ direktorius Irmantas Naujikas pasakojo, kad įmonė nuolat ieško naujų darbuotojų, kviečiant studentus atlikti praktiką.

„Praktiką matome kaip būdą susirasti darbuotojų. Vis dėlto praktika padeda ne tik įmonei, bet ir pačiam studentui išbandyti, ar jam bendrovė patinka ir jis norėtų joje dirbti“, – kalbėjo jis.

I. Naujikas skaičiavo, kad įmonės patirtis rodo, jog apie 90 proc. praktiką bendrovėje atlikusių studentų vėliau lieka dirbti. „Dažniausiai studentai ateina jau turėdami savo specifinę temą, kuri juos domina, o kartu ta tema būna arti mūsų tiriamųjų darbų. Taip praktikos metu galime susirasti darbuotojų ir kartu įdarbinus naują žmogų jau žinoti, ko galime vieni iš kitų tikėtis“, – akcentavo pašnekovas.

Aukštųjų technologijų bendrovės atstovas teigė, kad šiuo metu, ypač IT srityje, susirasti reikiamų darbuotojų nėra taip lengva, todėl studentų praktikos – puikus būdas papildyti savo komandą reikiamais specialistais.

Kartu su VGTU studentais ir „Focusonics“ garsiakalbio projektu dirbęs įmonės atstovas Osvaldas Putkis teigė, kad išbandyti neįprastą praktikos formą, kai praktiką atlieka ne vienas studentas, o kelių studentų komanda, nusprendė tuomet, kai įmonė ruošėsi išleisti į rinką naują produktą.

„Prieš tai turėjome padaryti dar keletą darbų ir pamanėme, kad universali komanda gali padėti“, – sakė jis.

Pašnekovas teigė, kad jo vadovaujama komanda buvo papildyta naujas sritis studijuojančių studentų. Pavyzdžiui, praktikos komandai priklausę biomechanikos studentai padėjo ištirti produktą, prieš jį pateikiant rinkai.

Atneša naujų idėjų ir jaunatviškumo

SMART praktikas VGTU pagal „Patirties partneriai“ projektą koordinavusi praktikos vadovė Ilona Skačkauskienė pasakojo, kad praktiką įmonėje atlikusiems studentams buvo iškelta užduotis parengti naujo gaminio „Focusonics“ žinomumo, komunikacijos ir strateginio pardavimo planą.

Kaip komentavo praktikos vadovė, SMART praktikų išskirtinumas tas, kad jose dalyvauja studentai ne individualiai, o iš penkių žmonių sudaroma praktikos komanda. Minėtoje įmonėje praktikai savo jėgas sujungė biomechanikos, ekonomikos inžinerijos ir finansų inžinerijos studentai.

„Praktikos metu studentai bendravo ir su manimi, ir su įmonės paskirtu mentoriumi. Labai džiugu, kad studentai turėjo sąlygas ir galimybes dirbti įmonėje“, – džiaugėsi ji.

Du mėnesius trunkanti praktika leidžia studentams ne tik pamatyti, kaip įmonė veikia iš vidaus, bet ir prisidėti prie konkrečių įmonei aktualių užduočių ar problemų sprendimo.

„Tokia praktika priverčia studentus išmokti dirbti komandoje, o kartu ir pasidalinti skirtingų dalykų žiniomis“, – aiškino I. Skačkauskienė. Pasak jos, praktika vilioja ir įmones, nes tokios praktikos metu jos gali susirasti reikiamų darbuotojų ar įsileisti į savo įmonę naujų idėjų ir jaunatviškumo.

Padeda atsižvelgti į konkrečius įmonės poreikius

Projekto „Patirties partneriai“, padedančio sujungti darbdavius su studentais, projekto koordinatorius Simonas Mockevičius pasakojo, kad SMART praktikos, kurių metu įmonėje dirba ne konkretus studentas, o jų grupė, sudaro galimybes prisidėti prie specialistų ruošimo, atsižvelgiant į konkrečios įmonės poreikius. Taip įmonės dar ankstyvame etape gali atsirinkti talentus – būsimus darbuotojus.
Dar prieš pradedant atlikti praktiką konkrečioje įmonėje, studentai dalyvauja specialiuose mokymuose, sujungiančiuose teorines ir praktines žinias. Mokymai būna pagrįsti skirtingomis metodologijomis, pavyzdžiui, „Design Thinking“, „Lego Serious Play“ ar „Model Canvas“. Tai padeda studentams į praktiką iškeliauti daug geriau pasiruošusiems.

„Šiuolaikiniams studentams svarbu dirbti komandose ir proaktyviai bendrauti, todėl stengiamės surinkti ir pasiūlyti įmonėms skirtingų specialybių studentų komandas, kurios imtųsi konkrečių įmonių iššūkių nagrinėjimo ir konkrečių pasiūlymų pateikimo. Studentai į praktiką neateina „žali“, bet atsineša ir maloniai nustebina darbdavius ne tik naujomis idėjomis, bet ir pritaikydami veikloje pasiruošimo etape sukauptas žinias“, – kalbėjo S. Mockevičius.

Pasak jo, praktika – unikali galimybė asmeniškai įvertinti ir stebėti augančią Z kartą. Neretai net pabaigus praktiką studentų ir įmonės ryšys nenutrūksta, o dažnu atveju studentai praktikos pabaigią lydi darbo pasiūlymas įmonėje ir kartu profesinės karjeros pradžia.

„Pastebime, kad įprastinėmis praktikomis vis sunkiau sudominti Z kartos atstovus, todėl jie mieliau renkasi patrauklesnes formas. Viena iš jų SMART praktika, kur siūloma kūrybiškai spręsti įmonėse kylančius iššūkius, drąsiai siūlyti įmonės vadovams netradicinius sprendimus bei novatoriškas idėjas. Studentai siekia jausti, kad kartu kuria pažangią įmonės ateitį“, – akcentavo projekto koordinatorius.

S. Mockevičius įsitikinęs, kad tokios praktikos naudingos abiem pusėms – tiek įmonėms, tiek patiems studentams. Įmonėms praktikantai – daug daugiau nei tik pagalba sprendžiant kasdienines užduotis: praktiką atliekantis jaunimas leidžia anksčiau užčiuopti ir pasirengti pokyčiams, kurie atkeliauja su nauja karta. Šiuo metu SMART praktika vykdoma penkiuose šalies universitetuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šios formos praktiką jau išbandė beveik 40 Lietuvos įmonių.

Studentų praktikos darbo vietose ir verslo įsitraukimas organizuojant studijų praktikas yra skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.