Vos atlikęs praktiką, sulaukė pasiūlymo dirbti už daugiau nei 4000 eurų

Pamatyti Ameriką vos dvidešimties, pajusti Meksikos karštį ar Atlanto vėją plaukiant laivu su įvairių tautybių įgula – įspūdžiai, kuriuos jau pirmosios praktikos metu spėjo patirti laivavedybą studijuojantis Simas Jukna. Nors dažnas abiturientas tebesuka galvą, kur norėtų studijuoti, mokyklą baigęs vaikinas buvo užtikrintas, kad stos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, ir ne kur kitur, o būtent į laivavedybos programą.

„Nuo seno norėjau specialybės, kuri turėtų daugybę karjeros pakopų, dideles perspektyvas ir galimybę daug keliauti. Visuomet bijojau, jog teks praleisti savo gyvenimą prie darbastalio, 8 ryto sėdėti kamščiuose ir laukti, gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo. Pasidomėjęs perspektyvomis ir karjeros galimybėmis, net nedvejojau ir stojau į Klaipėdą. Taigi, perspektyvos, savita romantika ir galimybė apkeliauti pasaulį sulaukus vos dvidešimties mane labai pradžiugino“, – savo pasirinktos karjeros motyvus vardija S. Jukna.
Jūreivystės praktikos akimirkos
Šiuo metu vaikinas kaip tik yra sugrįžęs iš savo pirmosios praktikos jūroje. Anot jo, ši praktika – svarbiausia, nes ji nulemia tolimesnį kilimo karjeros laiptais procesą ir leidžia suvokti, kas yra jūra kaip gyvenamoji aplinka ir darbo vieta.

„Sėdėdami paskaitose net nesuvokiame, kad darbus, kuriuos esame apmokyti dirbti, turėsime daryti tiek geru oru, tiek per audras, tiek sirgdami, tiek esant konfliktams įguloje. Pirmos savaitės praėjo labai lėtai: be interneto, be šeimos, be draugų ir, žinoma, be savo kalbos“, – įspūdžiais dalijasi studentas.

Pasak jo, praktikos metu kiekvienas laivavedys turi praeiti daugybę išbandymų. Pirmi mėnesiai – fizinis darbas ir budėjimai, dalis darbo yra kaip eilinio jūreivio, kita – vadovaujančio lygmens jūrininko. Praktikoje studentui labiausiai patiko pamažu įgauti pasitikėjimą ir atlikti vis sudėtingesnes ir atsakingesnes užduotis, tokias kaip vadovavimas krovos operacijoms, pagalba ruošiantis laivo ir įgulos inspekcijoms, dokumentų pildymas ar darbas prie jūrlapio. Kiekvienas jūrininkas turi susipažinti su fiziniais denio darbais, kadangi vėliau teks organizuoti ir vadovauti visam laivui ir įgulai.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

S. Jukna prisipažįsta, jog, baigęs pirmąją jūrinio plaukiojimo praktiką, sulaukė pasiūlymo pasilikti dirbti toje pačioje kompanijoje. Čia, vos tik baigus studijas, jo lauks atlyginimas, prasidedantis nuo 4600 dolerių (4175 eurai), tačiau, kylant karjeros laiptais, jis gali išaugti net keliais kartais.

„Kaip ir visi laivavedžiai, svajoju tapti kapitonu sulaukęs 37–40–ties metų. Baigęs studijas, išlaikęs visus egzaminus, gavęs diplomus ir sertifikatus, vos ne tą pačią dieną galėsiu keliauti į jūrą. Atlyginimas po mokslų šiai dienai man yra žadamas nuo 4600 dolerių, tačiau čia yra tik pats pirmas karjeros laiptelis. Maždaug po 3 kontraktų po 4 mėnesių galėsiu kilti iki antro kapitono padėjėjo laipsnio ir toliau kirstis sau kelią link kapitono. Žinoma, jei smalsu, kapitonas mano kompanijoje gavo 18 tūkst. dolerių bazinį atlyginimą. Žinoma, socialinės garantijos, tokios kaip draudimas, pensijos yra suteikiamos tarptautinėse kompanijose, o mokesčiai priklauso nuo laivo vėliavos“, – aiškina S. Jukna.

Jūreivystėje mažai romantikos, bet daug pinigų: kompanijos varžosi dėl specialistų

Šiuo metu vienintelė Lietuvoje tarptautinį standartą atitinkančius vadovaujančius laivų specialistus rengia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), kasmet išleidžianti apie 200 absolventų. Dalis jų karjerą pradeda dar studijų metais, o kai kuriems pavyksta tapti laivų kapitonais nė nesulaukus 30 metų.

Kaip aiškina LAJM karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėja dr. Genutė Kalvaitienė, čia absolventai įgyja profesiją, kurios paklausa didžiulė Lietuvoje ir užsienyje, jūroje ir sausumoje. Tradiciškai, anot jos, populiariausia yra jūrų laivavedybos studijų programa.

Kalbėdama apie tai, kaip šiandien atrodo jūreivystės studijų mokymosi aplinka, G. Kalvaitienė pamini, kad studentai studijuoja moderniuose kompiuterizuotuose treniruokliuose. Jie atkartoja visą laivo įrangą ir jo valdymą – čia, lyg virtualiame laive, yra laivo tilteliai su navigacine įranga, radijo ryšio priemonės, laivų energetikos kompleksas, įskaitant pagrindinius ir pagalbinius variklius bei sistemas, skystų krovinių ir suskystintųjų gamtinių dujų krovos operacijų kompleksas, uosto krovos įmonių veiklos simuliatoriai.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Aukštojoje mokykloje įrengtas fizinio ir psichologinio parengimo bei gelbėjimosi treniruočių poligonas, įrengta gaisrų gesinimo demonstravimo laboratorija, įsigyta įrangos specializuotam darbui su elektros įrenginiais. Nuo 2019 m. visi į jūrines studijas priimti pirmo kurso studentai turėjo galimybę keletai dienų išplaukti burlaiviu „Brabander“ į jūrą, jį išbandyti ir patikrinti savo profesijos pasirinkimą.

G. Kalvaitienė pastebi, kad jūrininko darbe yra daug mažiau romantikos, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau įtemptas darbas atsiperka: šie specialistai gauna įspūdingus atlyginimus. Net ir žengdami pirmus žingsnius budinčiojo kapitono padėjėjo pareigose, jaunieji profesionalai gali tikėtis daugiau nei 1000 eurų atlyginimo, kuris didėja sulig kaupiama patirtimi ir teigiamų rekomendacijų skaičiumi.

Didelius atlyginimus galima paaiškinti tuo, kad kompanijos, norėdamos išlaikyti ir pritraukti jūrininkus darbui konkuruoja tarpusavyje, siūlydamos didesnius atlyginimus, geresnes darbo ir poilsio sąlygas.

„Atlyginimai priklauso nuo pareigų, patirties ir skirtingose kompanijose taikomos skirtingos atlyginimų sistemos. Naujausiais didžiausių laivybos kompanijų duomenimis su Lietuvos vėliava dirbančiuose laivuose dirbantys laivo kapitonai „į rankas” vidutiniškai gauna apie 8000 eurų per mėnesį, vyr. kapitono padėjėjai – 5000 eurų, vyr. mechanikai – apie 7000–7500 eurų, elektromechanikai – 4500 eurų. Kvalifikuotas jūreivis, motoristas gauna nuo 1500 iki 1700 eurų. Tai atlyginimai, kai jūrininkai dirba jūroje. Kai kurios kompanijos moka atlyginimo dalį ir jūrininkui esant krante, tarp darbo kontraktų. Mūsų studentai, atliekantys praktiką laivuose, taip pat kiekvieną mėnesį gauna nuo 400 iki 700 eurų“, – sako G. Kalvaitienė.

Jūrininko profesija tinka ne kiekvienam: darbas pelningas, tačiau sunkus

Bendrovės „DFDS Seaways“ įgulų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Alekna teigia, jog įmonė dažnai priima jaunuosius jūreivystės specialistus atlikti praktikos. Įmonės laivuose studentai atlikę praktiką tam, kad surinktų reikiamą darbo stažą jūroje ir ateityje galėtų įgyti jūrinį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikacijos liudijimą – darbinį diplomą.

„Vidutiniškai AB DFDS Seaways laivuose, kurių valdome 12, praktiką atlieka nuo 20 iki 30 jūreivių – praktikantų, motoristų – praktikantų ir virėjų – praktikantų. Praktikantai yra aprūpinami reikalingais darbo rūbais, jiems suteikiamas apgyvendinimas laivuose, maitinimas. Pagal praktinio mokymo sutartis, bendrovė taip pat moka 400 eurų dydžio papildomą stipendiją kiekvienam praktikantui“, – teigia M. Alekna.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Anot jo, ką tik baigusieji jūreivystės studijas bendrovėje gali tikėtis įsidarbinti jūreiviais, motoristais, kvalifikuotais jūreiviais, 3–iais kapitono padėjėjais, mechanikais ir uždirbti ne mažiau kaip 1500 eurų „į rankas“ už keturias darbo savaites jūriniame kelte.

Įprastai jūrininkai „DFDS Seaways“ laivuose dirba pagal tokį grafiką: keturios savaitės darbo jūriniame kelte – keturios savaitės poilsio krante, arba šešios savaitės darbo laive - šešios savaitės poilsio krante. Priimant jūrininkus į darbą, vertinamos ne tik specialybės žinios, bet ir gebėjimas gerai kalbėti anglų kalba. Nepaisant žadamų didelių atlyginimų, pastebimas šių specialistų trūkumas. M. Alekna mano, jog tai lemia sunkios darbo sąlygos.

„Jūrininko profesija specifinė ir tinka ne kiekvienam. Tai gana sunkus, daug atsakomybės, disciplinos, gebėjimo dirbti komandoje reikalaujantis darbas. Be to, šiais laikais jauni žmonės labiau linkę rinktis „sėslesnes“ profesijas“, – pastebi M. Alekna.

Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (90)