Sėkmingai atlikta praktika tapo puikiu karjeros spurtu Kauno technologijos universitetą (KTU) baigusiai ir šiuo metu AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Pasvalio sūrinė“ technologei Gretai Baltrušaitytei.
„Kadangi mane labiau domino chemijos kryptis, renkantis studijas mąsčiau apie biotechnologijas, biochemiją ir maisto technologiją. Pagalvojau, kad Lietuva – šalis, kurioje yra labai išvystyta maisto pramonė, tai ir lėmė, kad pasirinkau maisto technologijas“, – pasakojo mergina.
Pamatė, kaip darbas vyksta iš tiesų
Studijų metu ji įgavo daugybę žinių apie skirtingas maisto technologijas: mėsos produktai, fermentacija, duonos produktai.
„Ketvirtame kurse, renkantis bakalauro darbo temą, turėjau nuspręsti, kur labiau gilinsiuosi ir kokioje srityje rašysiu bakalauro darbą. Pakrypau į pieno technologiją“, – prisiminė G. Baltrušaitytė.
Konkrečiau mergina susidomėjo sūrio gamyba. Ją sužavėjo tai, kad sūris – išskirtinis produktas, kuris nėra realizuojamas vos pagamintas. Jis turi būti nokinamas, o šio proceso metu vyksta įvairūs fiziocheminiai, cheminiai reiškiniai, kai vieni junginiai virsta kitais.
„Kadangi mano bakalauro darbo tema buvo apie sūrio gamybą, peržiūrėjau visas Lietuvos sūrines, o iš vyresnio kurso studentų buvau girdėjusi, kad AB „Pieno žvaigždžių“ filialas „Pasvalio sūrinė“ sudaro palankias sąlygas atlikti praktiką, todėl ir išsiunčiau jiems paraišką ir užklausą, ar priimtų mane praktikai“, – toliau pasakojo pašnekovė.
Mergina džiaugėsi, kad praktikos metu įmonės darbuotojai jai skyrė daug laiko, o kartu ji galėjo pasikalbėti su skirtingų sričių specialistais: nuo laborantų iki meistrų, kokybės vadovų.
„Atėjusi į praktiką iš tiesų pamačiau, kaip vyksta masinė gamyba, kas slypi už šio produkto. Tai ne tik produkto kūrimas, bet ir daugybė dokumentacijos, reglamentų išmanymas. Supratau, kad technologo darbas nėra vien kūrybinis“, – prisiminė ji.
Pabaigusi praktiką mergina sėdo rašyti bakalaurinio darbo. Jį apsigynusi sulaukė skambučio iš įmonės personalo vadovės.
„Pirmosios pareigos buvo operatorės. Dirbau gamyboje: prižiūrėjau, kad ji nenutrūktų, be trikdžių vyktų ingredientų dozavimas. Tai man leido apsiprasti su darbo aplinka ir įsigilinti į kiekvieną gamybos etapą“, – kalbėjo maisto technologė.
Įmonėje gamybos skyriuje aštuonis mėnesius praleidusi G. Baltrušaitytė buvo nustebinta: jai pasiūlė užimti technologo pareigas.
„Džiaugiuosi, kad praktikos metu turėjau galimybę pamatyti, kaip vyksta gamyba, kokie jos etapai. Būtent dėl to galėjau drąsiai sutikti su pasiūlymu. Buvau jau susipažinusi tiek su įmone, tiek su pačia gamyba“, – tęsė pašnekovė.
Anksčiau galimybės neturėjo
KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros docentas Jonas Damašius akcentuoja, kad universitete yra svarbu ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.
„KTU Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centre maisto mokslą ir technologijas studijuojantys studentai gali ne tik teoriškai įsigilinti į tam tikrus procesus, gamybas, technologijas, bet ir praktiškai. Iš viso turime penkias laboratorijas, kuriose studentai gali atlikti įvairių produktų gamybą“, – pasakojo jis.
Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, kuriame veikia laboratorijos, yra įkurtas KTU Cheminės technologijos fakultete. Centras buvo finansuojamas iš dviejų šaltinių: ES struktūrinės paramos 2007-2013 m. programos lėšų (apie 1,7 mln. eur) bei „Nemuno“ slėnio plėtros programos (apie 2,4 mln. eur, iš kurių - apie 2 mln. ES lėšų).
Įrengtose laboratorijose studentams suteikiama galimybė praktikų ir laboratorinių darbų metu dirbti su specifine įranga. Jie gali matyti, kaip atrodo maisto įmonių linijos (sumažintos versijos) ir kaip su jomis dirbama. Studentams sudaroma galimybė kiekvieną produktą (mėsa, žuvis, kepiniai, pieno produktai) pagaminti nuo recepto kūrimo, žaliavos atrinkimo iki galutinio produkto.
Docentas pabrėžė, kad darbas laboratorijose skatina studentų žingeidumą, domėjimąsi, o kartu leidžia studentams, nuėjus į konkrečias įmones, jau turėti ne tik teorines, bet ir praktines žinias.
KTU maisto mokslą ir technologijas studijuojantys studentai praktiką turi atlikti ketvirtame kurse. Jos trukmė – 1 mėnuo.
Praktikos ir užsienyje
„Praktikos būna įvairios: kai kurie studentai lieka labai patenkinti savo praktikomis, kai kurie, deja, ne visai. Viskas priklauso nuo verslo partnerių, kurie taip pat prisideda prie šio proceso“, – komentavo J. Damašius.
Pasak jo, kartais praktikos baigiasi darbo pasiūlymais, tačiau, jei taip ir nenutinka, jų metu studentai gali iš tiesų patirti, kokia bus jų specialybė ir koks darbas laukia ateityje.
„Kadangi prieš dešimtmetį studentai neturėjo galimybės matyti, kaip iš tiesų vyksta produktų gamyba ir jos išbandyti, buvo įsteigtas Maisto mokslo ir technologijos kompetencijos centras, kuriame studentai patys gali gaminti tam tikrus produktus, pavyzdžiui, mėsos, pieno gaminius, fermentavimo produktus, kaip girą“, – vardijo docentas.
KTU dėstytojas taip pat paminėjo, kad į praktikas įmonėse studentai iškeliauja ne tik Lietuvoje. Dalis studentų pasinaudoja „Erasmus“ programos privalumais ir atlikti praktikos išvažiuoja į užsienį.
Karjerą pradėjo nuo krovėjo darbo
„Pasvalio sūrinės“, kurioje sėkmingai savo karjerą pradėjo G. Baltrušaitytė, technikos direktorius Martynas Straukas taip pat prisipažino, kad studijos ir dėstytojų pagalba buvo gera pradžia karjerai. Vyras pasakojo, kad studijuodamas maisto technologiją jau pirmame kurse pažintinės praktikos metu jis pasirinko gilintis į pieno produktų gamybą.
„Tuo metu pasiūlė pieno sritį kaip labai perspektyvią. Be to, ir mano močiutė anksčiau dirbo pieninėje ir siūlė man rinktis šią sritį. Prieš tai buvau svarstęs apie fermentaciją, bet dar pirmame kurse nusprendžiau likti prie pieno“, – kalbėjo pašnekovas.
Dėstytojo paskatintas įsidarbinti vasarą, M. Straukas savo karjerą pradėjo „Panevėžio piene“, kur iš pradžių dirbo transportininku krovėju. Ši darbo patirtis jam leido susipažinti su technologija: kaip gaminami ledai, švieži pieno produktai.
Antrame kurse maisto technologas taip pat su dėstytojo pagalba išvyko pagal mainų programą į Lenkiją. Tačiau čia jis dirbo ne gamykloje, o universitete.
„O ketvirtame kurse nuėjau praktikuotis į „Kauno pieninę“. Praktikos metu išgirdau, kad yra galimybė įsidarbinti Pasvalyje po bakalauro studijų“, – prisiminė jis.
Kadangi pats M. Straukas yra kilęs iš Kauno rajono, jo darbas mažame mieste neišgąsdino. Svarbiausia jam buvo pradėti dirbti ir įgyti praktikos.
„Tik pradėjęs dirbti galvojau, kad man neužtenka vien bakalauro studijų. Darbas ir praktika leido pritaikyti žinias ir atlikti tyrimus universitete. Džiaugiausi, kad tiek iš darbdavio, tiek iš dėstytojų jaučiau palaikymą derinant mokslus ir darbą“, – atviravo jis.
Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės.