Meilė yra apipinta įvairiausiais mitais ir didžiausias jų tikriausiai šis: meilė trenkia kaip žaibas, o jei jausmai išblėso, reiškia, sutikai ne tą žmogų, nes tikra meilė nesibaigia niekada...
Deja, meilė, kaip ir kiti jausmai, yra lavinama. Kaip žaibas trenkia hormonai, sukeliantys momentinį įsimylėjimo jausmą, kuris vėliau ar anksčiau išblėsta. Visiems be išimties. O meilę reikia kurti, auginti, kaip ir save pačius.
Tvirta meilė - tik tarp giminingų sielų
Klaidinga manyti, kad meilė atsiranda iš visiško savitarpio supratimo, ir kad jei meilė reikalauja pastangų – tai reiškia, kad jausmai nėra tikri. Tai mitas, leidžiantis po pirmojo konflikto numoti ranka ir leistis į naujos, „tikros“ meilės paieškas.
Iš tiesų, savitarpio supratimas traukia žmones vieną prie kito, tačiau kad ir kokie vienodi mes atrodytume, esame skirtingi ir ilgainiui šie skirtumai išryškėja.
Giminingos sielos mitas galiausiai pavirsta į supratimą, jog esame gyvi, tikri žmonės, o ne fantastinės būtybės, kurios patenkina jūsų poreikius ir troškimus. Jei nuolat galvosime, kad kiekvienas potencialus partneris turi atitikti pačių susikurtus idealistinius standartus, tiesiog praleisime progas sutikti tikrus žmones su visais trūkumais ir privalumais.
Norint išvengti konfliktų bei neigiamų psichologinių išgyvenimų, reikia stengtis kurti efektyvų tarpusavio bendravimą, grįsti santykius supratimu, įsiklausymu. Gilinkitės į jūsų panašumus, užuot ieškoję skirtumų, dėl kurių jums nebeverta būti kartu. Be to, paklauskite savęs: nejau patys esate tobuli? Išmokite priimti mylimo žmogaus netobulumą ir tobulėkite kartu.
Vyrams sunku prisipažinti meilėje
Iš tiesų tyrimas parodė, kad stiprioji lytis yra pasiruošusi prisipažinti meilėje praėjus maždaug 7 mėnesiams nuo pažinties pradžios. O štai moterys tokiam žingsniui pasiryžta tik praėjus 9-10 mėnesių nuo bendravimo pradžios.
Svarbiausia - kad mane mylėtų
Žmonės tiki, kad santykiuose svarbiausi yra jie patys, tad jei mylimasis/-oji su kitais elgiasi prastai, bet su partneriu/-e rūpestingai - šeimos laimė dėl to nenukentės. Tai mitas. Žmonės keičiasi.
Nuo pat pirmųjų pažinties dienų reikėtų imti stebėti, kaip antroji pusė elgiasi su savo šeima ir pažįstamais žmonėmis. Ar su jumis bendrauja maloniai, o su kitais šiurkščiai, ar greitai įpyksta ir negerbia savo mamos? Anot psichologų, tai yra nemalonumų ženklai. Jeigu žmogus susierzina esant sudėtingai situacijai ir tuomet lengvai nuleidžia rankas, gali būti, kad lemiamu momentu jis jus taip pat apleis.
Tikrai mylintys nuspėja poreikius
Ypač moterys dažnai sako, kad „jei vyras mane myli, vadinasi, turi susiprasti, ko man reikia, o jei nesusipranta, vadinasi, nemyli“.
Iš tiesų nė vienas mūsų nemoka skaityti minčių ir iš čia kyla daug problemų, ypač seksualiniuose santykiuose. Kalbėkitės su vyru apie seksą, tik neimkite kritikuosi ar kaltinti - kalbėkite apie savo norus, fantazijas, t.y. tai, ko jums reikia.
Anot psichologų, poros bus laimingesnės, jei apskritai tiesiog išmoks nusakyti savo poreikius: „Aš jaučiuosi taip ir anaip, ir tu man gali padėti štai šitaip“. O vyrams nereikėtų nuleisti rankų, jei nežino, kaip padėti. Moterys įvertins jų pastangas.
Jei norite palaikymo - prašykite. Jei norite padėti sutuoktiniui - paklauskite, kaip. Nemanykite, kad geriau žinote, ko jam reikia. Kai problema bus išspręsta, aptarkite, kas padėjo ir kas ne, ir ateityje atkreipkite į tai dėmesį.
“Žmonės mano, kad susidūrę su problema vyrai nori būti palikti ramybėje, o moterims reikia, kad jas apkabintų ir išklausytų. Iš tiesų skirtingiems vyrams ir moterims reikia skirtingų paramos būdų”, - sako psichologijos profesorė Erika Lawrence.