KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vedėja dr. Aldona Mieželienė sako, kad, kaip ir daugeliu kitų atvejų, taip ir kalbant apie soją reikėtų laikytis aukso vidurio. „Nuomonės apie soją ir jos produktus yra labai prieštaringos. Tačiau nei nuogąstavimai, kad soja ir jos produktai yra blogis, nei nepelnytos liaupsės, kad tai yra stebuklas, kuris išgelbės pasaulį, nėra teisingi“, – teigia A. Mieželienė.
Vertingiausi baltymai
Specialistė pasakoja, kad soja yra ankštinis augalas, o maistui vartojamas jo vaisius – pupelė. Kaip ir kiti ankštiniai augalai, sojos itin turtingos baltymais. „Lyginant su kitais augalinės kilmės baltymais, sojos baltymai išsiskiria savo verte. Sojos baltymų biologinė sudėtis pagal amino rūgštis, kaip baltymų sudedamąsias dalis, ir atskirų rūgščių tarpusavio santykį yra palankiausia iš visos augalinio maisto įvairovės. Dėl to soja priartėja prie gyvulinės kilmės produktų, kurie biologiniu požiūriu laikomi vertingiausiais“, – aiškina A. Mieželienė.
Be vertingų baltymų, sojoje yra nemažai maistinių skaidulų, kurios visada yra vertingos ir naudingos, nes, pasak pašnekovės, padeda susidoroti su maisto kiekiu, kuris patenka į mūsų organizmą.
Taip pat sojoje yra naudingų riebalų, įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų. „Nors soja pagal savo biologinę vertę yra vienas vertingiausių augalų, joje yra ir tokių sudedamųjų dalių, kaip hormonai estrogenai, kurių gauti su maistu nėra labai gerai, geriau, kai jie mūsų organizme gaminasi natūraliai. Apskritai dėl sojos biologinės vertės yra labai daug prieštaringos informacijos“, – sako specialistė.
Ji įspėja, kad soja yra augalas, kuris, ko gero, daugiausia auginamas iš genetiškai modifikuotų sėklų. „Nesu radusi informacijos, kad tai žmogui labai kenkia, tačiau nesu skaičiusi ir to, kad mums ar būsimoms mūsų kartoms tokie dalykai niekad nepakenks. Dėl to soją ir jos produktus reikėtų vartoti itin atsargiai, mažų mažiausiai – reikėtų turėti saiką“, – teigia pašnekovė.
Specialistė rekomenduoja verčiau rinktis tuos produktus, kurie yra įprasti mūsų gyvenamajai vietovei, būdingi mūsų klimatinei zonai ir pan.
Įprastų produktų pakaitalai
Parduotuvių lentynose gausu įvairiausių sojos produktų – nuo sojų pieno, grietinėlės ar populiarios sojų mėsos iki gėrimų ir net desertų. Bene dažniausiai soją siūloma rinktis vietoj paprastos mėsos – esą sojos mėsa yra kur kas vertingesnė.
„Teiginyje, kad mėsos baltymus vertėtų keisti sojų baltymais, yra tiesos, nes su mėsa mes gauname kai kurių ne itin gerų medžiagų, ypač kai mėsą kepame ant atviros ugnies, o su soja tokių dalykų nenutinka. Vis dėlto viskas priklauso nuo konkrečios žaliavos sudėties, nuo to, kaip ta žaliava (augalai, gyvuliai) auginta, kaip gauta, kaip apdorota. Jokiu būdu nesiūlyčiau vienos žaliavos beatodairiškai keisti kita, pavyzdžiui, karvės pieną iškeisti į sojų. Dėl pieno ir kitų produktų yra įvairių nuomonių, tačiau drįstu teigti, kad nė viena teorija nėra absoliučiai teisinga ir tinkanti visiems vartotojams. Kiekvienam vertėtų pačiam gilintis, ieškoti informacijos, o labiausiai – klausytis savo organizmo suvalgius vieno ar kito produkto, jis bus geriausias mūsų patarėjas ir daktaras“, – įsitikinusi A. Mieželienė.
Bene plačiausiai vartojamas sojų produktas, kaip sako pašnekovė, yra sojų aliejus. Teigiama, kad savo maistinėmis savybėmis sojų aliejus panašus į sviestą, be to, jame nėra blogojo cholesterolio. „Sojų aliejus galėtų būti labai geras gyvulinės kilmės riebalų pakaitalas, nes jame nėra sočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina aterosklerozę ir pan.“, – sako specialistė.
O štai populiarųjį sojų padažą vertėtų rinktis dėmesingai. „Teigiama, kad tikrai naudingas galėtų būti tas sojų padažas, kuris gaminamas pagal seną autentišką receptą iš nenuriebintų sojų pupelių, nenaudojant jokių chemikalų ir pan. Toks padažas iš tiesų būtų vertingas pagardas ir komponentas daugeliui produktų, tačiau mūsų parduotuvėse paprastai tokio padažo nenusipirksi, čia pardavinėjamas padažas gaminamas iš masės, kuri gaunama iš sojų išspaudus aliejų“, – aiškina A. Mieželienė.
Skirtingos rekomendacijos
„Aš verčiau siūlau vartoti tą maistą, kuris užaugintas šalia mūsų, todėl man atrodo, kad geriau rinktis karvės, o ne sojų pieną. Aš pati pirmenybę teikiu pieno grietinėlei ar paprastai varškei nei sojų grietinėlei ar sojų varškei ir t.t. Žinoma, jei žmogaus organizmas netoleruoja laktozės arba pieno baltymų, reikia ieškoti, kuo tuos pieno produktus pakeisti“, – kalba pašnekovė.
Sojų produktai, anot specialistės, nerekomenduojami ir besilaukiančioms moterims, vaikams – vartotojams, kurie yra padidinto jautrumo.
„Vis dėlto kiekviena informacija turėtų būti vertinama atsargiai ir kritiškai, besidomintiems reikėtų ieškoti tik patikimų šaltinių arba pasikliauti ilgalaikių tyrimų rezultatais. Bet kuriuo atveju, tvirtinti ir manyti, kad tokie produktai, kaip kai kada pasigirsta, gali būti panacėja nuo vėžio arba priešingai – skatinti vėžio ląstelių dauginimąsi, tikrai negalima.
Net jei ir rimtuose moksliniuose straipsniuose galima rasti informacijos viena ar kita linkme, nereikėtų tikėti, kad tai yra absoliuti tiesa. Su laiku tyrimo būdai keičiasi ir normalu, kad naujai atsiradusi informacija paneigia prieš tai buvusią informaciją. Dėl to negalima galvoti, kad soja sukels vėžį ar jį panaikins. Galiu pasakyti tik viena – jei tokius produktus vartosi labai saikingai, nieko blogo tikrai nenutiks“, – sako A. Mieželienė.