Ministras įvertino vandenį iš čiaupo
Visi norintys penktadienį į Kudirkos aikštę iš savo namų galėjo atsinešti vandens ir jį nemokamai patikrinti specialioje informacinėje palapinėje. Tokia pačia galimybe kiek anksčiau galėjo pasinaudoti ir kitų Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai. Šis renginys - Aplinkos ministerijos inicijuotos akcijos „Geriamasis vanduo iš čiaupo nemokamai!“ akcijos dalis.
Šia akcija siekiama paskatinti maitinimo įstaigas ir viešbučius geriamąjį vandenį iš čiaupo lankytojams tiekti nemokamai, o žmones padrąsinti tokio vandens kavinėse paprašyti.
„Vandenį iš čiaupo geriu kasdien. Toks vanduo yra labai skanus. Dabar paragavau vandens iš Antavilių ir Bukčių vandentiekių stočių, bet reikia turėti labai gerą juslę, kad suprastum skirtumą. Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose geriamojo vandens kokybė labai gera. Tuo turime didžiuotis. Į vandens kokybės gerinimą yra labai daug investuota. Vanduo žmogaus gyvenime yra labai svarbus, todėl jo išteklius turime tausoti. Kaip bebūtų, jie yra riboti“, - kalbėjo aplinkos ministras K. Trečiokas.
Europa priversta gerti vandenį iš miestų upių ir ežerų
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, taip pat paragavęs akcijos dalyviams siūlomo vandens iš Vilniaus vandentiekių stočių, sakė, kad toks vanduo yra labai kokybiškas ir skanus. „Paragavau ir galiu pasakyti, kad vanduo labai skanus. Vandens buteliuose neperku – esu labai taupus. Vandenį geriu tik iš čiaupo. Tokį vandenį vadinu gyvu. Mus pasiekiantis vanduo yra filtruojamas, bet ne todėl, kad reikėtų pašalinti kenksmingas medžiagas. Jis filtruojamas, kad būtų pašalinta geležis“, - pasakojo A. Genevičius.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Mažutavičius palaikė Aplinkos ministerijos vadovų poziciją, kad vandens iš čiaupo kokybės Lietuvai gali pavydėti daugelis Europos valstybių. Pasak jo, tuo metu, kai lietuviai vandenį geria iš giluminių gręžinių, kitų šalių gyventojams tiekiamas išvalytas paviršinis vanduo.
„Mes esame kone vieninteliai Europoje, kurie geriame artezinių giluminių gręžinių vandenį. Mūsų gręžinių gylis siekia nuo 45 iki 250 metrų gylį. Vakaruose valomas paviršinis vanduo. Londonas ima Iš Temzės, Ryga – iš Dauguvos, Talinas – iš ežero, esančio vidury miesto. Tokiu atveju valomi nitratai, nitritai ir bakteriologinė tarša. O mūsų vienintelis rūpestis – geležis ir manganas. Mūsų vandenį tikrai galima gerti. Ir žiemą, ir vasarą geriamojo vandens temperatūra siekia 7 – 8 laipsnius. O užsienyje vanduo žymiai šiltesnis, nes jis iš paviršinių vandenų“, - sakė B. Mažutavičius.
Vilnietė norėjo įsitikinti, ar kaimynės sako tiesą
Informacinėje palapinėje dirbusi Justė Rybelytė sakė, kad vilniečiai negalėjo atskirti skirtingų vandenviečių vandens. Ji pastebėjo, kad labiausiai skirtumas jautėsi lyginant Klaipėdos vandentiekių stočių vandenį. Moteris sakė, kad klaipėdiečiai labai lengvai suprasdavo, kurioje stiklinėse esantis vanduo pasiekia jų namus. O kauniečiai, jos teigimu, sakydavo, kad vanduo iš krano skanesnis už parduodamą buteliuose.
Visi tyrimai, pasak moters, parodė, kad vandens iš čiaupo kokybė gera. Ji žmones ramino, kad nereikia bijoti kieto vandens, nes jis širdžiai ir kraujagyslėms naudingesnis: „Labai dažnai žmonės baiminasi kieto vandens. Bet tai yra kalcis ir magnis. O tai naudinga širdžiai ir kraujagyslėms. Todėl gerti geriau kietesnį vandenį. Tai nelabai „patinka" tik buitinei technikai. Kietumui normų nėra. Bet jei norima, kad naudingos medžiagos būtų geriau įsisavintos, reikia gerti nevirintą vandenį.“
Savo vandenį ištirti atnešusi vilnietė Vanda teigė norinti įsitikinti, ar tikrai vanduo iš čiaupo yra toks geras, kaip ją bando įtikinti kaimynės. Moteris sakė jo niekada negėrusi, bet jei paaiškės, kad jis kokybiškas, pažadėjo, jog gers tik tokį.
Atlikus tyrimą moteris ryžtingai patvirtino duotą pažadą: „Taip, dabar gersiu tik tokį. Kam mokėti pinigus, jei galima nemokamai gero vandens gauti. Kiek esu ragavusi, jo skonis tikrai geras. Prisimenu, kad sovietmečiu nerekomenduodavo gerti vandens iš čiaupo. Bet dabar, matyt, laikai pasikeitė,“ - svarstė vilnietė.
Kur galima nemokamai gauti vandens?
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė savo ruožtu teigė, kad Lietuvoje daugėja restoranų, kurie savo klientams nemokamai pasiūlo vandens iš čiaupo.
Anot jos, Vakarų šalyse tai yra įprastas reiškinys. O netrukus, pašnekovės manymu, tai prigis ir Lietuvoje. „Ši tendencija tikrai populiarėja. Dabar dažnai restoranuose randi ant stalelio padėto vandens. Asociacija palaiko šią iniciatyvą. Tačiau viskas priklauso nuo restorano savininko. Bet tai tikrai įgauna pagreitį. Ir ateityje tokių įmonių bus vis daugiau. Vakaruose tai įprasta. Bet ten yra vienas minusas – visada su vandeniu atnešama pusė stiklinės ledo“, - kalbėjo E. Šiškauskienė.
Šiuo metu maždaug 150 maitinimo įstaigų jau vaišina savo klientus geriamuoju vandeniu iš čiaupo. GRYNAS.lt pateikia viešojo maitinimo įstaigų ir viešbučių, kurie prie akcijos prisijungė rugsėjį sąrašą:
„Pizza Jazz Metropolis“;
UAB „Ievos maisto tarnyba";
Kavinė „Gardžios istorijos";
UAB „Espress Way";
Kinų virtuvės restoranas „Baiji“;
„Čili“ picerijų tinklas Panevėžyje ir Utenoje;
UAB „Ponas“;
„MB WHITE AMBER“;
UAB „Povydė";
UAB „Nijus“;
Kavos ir kokteilių baras „COSMOS“;
Kavinė „Klaipėdos senamiestis";
Kaimo turizmo sodyba „STRYKIS“;
Kavinė „ARKOS”;
Restoranas „Vėtra“;
Kavinė „Mažylė“;
„La Birra Pub“;
„Pitstop pizza“;
„Lithuanian Design block“;
„Meat Lovers Pub“ (Food Garden);
Restoranas „Lietuviški patiekalai";
Kavinė „Chill Cafe";
„Maisto ritmu“;
„Dangiški Migdolai“;
„Bistro 1 Dublis“;
Kavinė „Prie Neries“;
„Tamsta Club“;
„Indie/Rock Bar“.