„CV Online“ marketingo vadovė R. Karavaitienė pasakoja, kad mokytojų migracija vasarą yra stebima, nes mėnesinė alga užsienyje gali būti iki keturių kartų didesnė nei Lietuvoje.
„Viena iš dažniausiai vasarą į užsienį išvažiuojančių dirbti žmonių kategorija – švietimo sektoriaus darbuotojai, pedagogai. Jie turi beveik trijų mėnesių atostogas. Jie jas išnaudoja papildomam atlyginimui užsidirbti.
Vienoje sostinės mokykloje dirbanti Daiva pasakoja, kad dvejus metus vasaras leidžia užsienyje, šiemet ji vėl planuoja keliauti į Norvegiją, ten dirbs žemės ūkio darbus.
„Darbus baigiu birželio pabaigoje, o rugpjūčio paskutinę savaitę turiu grįžti į mokyklą. Anksčiau visada pasvarstydavau, kad būtų neblogai išnaudoti laisvą laiką papildomai užsidirbti, nes visi žinome, kokie Lietuvoje mokytojų atlyginimai“, – pasakoja Rita.
Priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, bendrojo ugdymo mokytojai dirbdami pilnu etatu Lietuvoje gauna nuo 518 iki 952 Eur.
„Gavau pasiūlymą dirbti pas ūkininką, didelis privalumas buvo nemokamas apgyvendinimas, todėl daug rūpintis nereikėjo. Aišku, darbas nėra lengvas, kasdien po 10 – 12 valandų, bet grįžus į Lietuvą gyventi yra lengviau“, – tikina pašnekovė.
Rokiškio choreografijos mokyklos vadovas Arūnas Skardžius sako, kad prieš keletą metų savo vasaros atostogas buvo iškeitęs į darbą Danijos laukuose.
„Dabar jau nebeplanuoju važiuoti. Jeigu važiuoju uždarbiauti į užsienį, dirbti juodus darbus, tai vargas, – sako A. Skardžius ir priduria, kad būdamas užsienyje sutiko ir ten dirbančių kolegų, – be abejo, daug kas važiuoja, kai teko būti Danijoje, pedagogų tikrai buvo nemažai, jie dirba žemės ūkio darbus atostogų metu.“
Pašnekovo teigimu, tokia situacija, kai mokytojai parduoda savo vasaras ir negali per jas pailsėti tikrai nėra normali: „Koks čia normalumas? Dėl pinigų juk važiuoja žmonės, atlyginimai maži, per mėnesį pinigus išsileidžia, o po to išvažiuoja uždarbiauti.“
Išvažiuoja ne tik mokytojai
„Žmonės daro įvairių kombinacijų, pasiima atostogas, tada dar papildomai pasiima neapmokamas atostogas ir vasaros metu išvyksta dirbti į užsienį. Jie nebūtinai palieka esamą darbą, bet prie savo pastovaus darbo priderina darbą užsienyje, kad vasaros metu galėtų uždirbti kuo daugiau pinigų, tokių variantų tikrai yra“, – sako R. Karavaitienė.
Įdarbinimo agentūrai „Biuro“ vadovaujantis Valdas Strazdas pastebi, kad populiarėja ir neterminuotos darbo sutartys, nes ir Lietuvoje veikia įmonės veiklą vykdančios tik sezono metu ir tai ne tik pajūrio kavinės.
„Yra daug įmonių, kurios priklausomos nuo sezonų. Vasarą jos tiesia kelius, o žiemą darbuotojams nėra darbo. Yra įmonių, kurios, pavyzdžiui, dviračius gamina žiemą ir pavasarį. Tiems sezoniniams darbams darbuotojai priimami, 4 ar 6 mėnesiams, o tada tie žmonės ieško kito darbo.
Pagrindiniai vasaros migrantai – jaunimas
Vilnietis Ignas jau ne pirmus metus vasarą leidžia pajūryje. Šaltuoju metų laikotarpiu vaikinas dirba virėju sostinėje, o atšilus orams susikrauna daiktus ir išvyksta į Šventąją.
Pasiteiravus pašnekovo, ar jis važiuoja į pajūrį didesnio atlyginimo, vaikinas sakė, kad taip tikrai nėra: „Bent virtuvės darbuotojams vasarą ten nėra mokama daugiau nei kur nors kitur. Tiesiog noriu pabėgti iš miesto, tik tiek, prie jūros laiką leisti daug smagiau, ypač, kai šilta.“
Personalo atrankos specialistė R. Karavaitienė patvirtino, kad jauni žmonės išties nebijo dažnai pakeisti darbą, tiesa, dažniausiai tai būna studentai.
Vis dėlto, anot pašnekovės, tendencijos rodo, kad jauni žmonės mieliau renkasi užsienį, nes ten galima uždirbti kur kas daugiau nei Lietuvoje.
„Tai gali būti pietų šalys, Graikija, Kreta, Ispanija. Kitos kryptis yra Didžioji Britanija, dar populiari Norvegija. Kitas variantas, Lietuvos kurortiniai miestai, pramogų parkai“, – teigia specialistė.