Kone nuo vasario vidurio prasidėjęs pavasaris Dzūkijoje tarsi sustojo – greitesniam žalumos sprogimui trūksta ir šilumos, ir drėgmės. Todėl Druskininkų Vijūnėlės parke ne juokais nustebau, iš tolo išgirdęs jaunos poilsiautojų poros atsivesto vaiko balsą: „Žiūrėk, mama, narcizai jau žydi, tikrai žydi“.
Kai kurorto svečiai pritūpę ir net prigulę atsifotografavo prie pirmojo narcizo žiedo, sudygusių narcizų pievą apžiūrėjau atidžiau. Jau visai nedaug trūksta, kad tas žydėjimas taptų masiniu ir į parką kaip kasmet sutrauktų minias skubančių pasigrožėti žiedų jūra žmonių. Įkelti nuotrauką su Druskininkų narcizais į socialinius tinklus daugeliui lietuvių tapo tokia pat būtinybe, kaip ir nusifotografuoti prie sakurų, žydinčio rapsų lauko bei raudonuojančių aguonų.
Anksčiausiai narcizai ir netgi sakuros Druskininkuose buvo pražydę 2020 m. sausio pabaigoje, bet netrukus žiedai nušalo. Tais metais dėl pandemijos lankymasis parke buvo ribojamas, o atkakliausius smalsuolius iš jo išprašydavo šauliai ir policijos pareigūnai. Pernai narcizų žydėjimas sutapo su svarbiausių kurorto veiklą ribojusių suvaržymų atlaisvinimu, todėl Vijūnėlės parką užplūdo išties nemažai nuo karantino pavargusių lietuvių.
Šiemet šventė „Narcizų jūros žydėjimas“ Druskininkuose rengiama balandžio 22–24 d.
„Jei trokštate stipresnių įspūdžių, apsilankykite narcizų lauke naktį: meninės šviesų instaliacijos sukurs vaizdinį, lyg žvaigždėtas dangus nusileido ant žemės. Narcizų lauke atsivers tikri nakties lobynai. Dangaus šviesuliai paskleis deimantinį žėrėjimą, o mistiški žvaigždžių ūkai seks paslaptingą švytinčios nakties pasaką“, – kviečia organizatoriai.
Pirmieji 130 tūkstančių narcizų Druskininkų Vijūnėlės parke buvo pasodinti 2011 metų rudenį. Vėliau narcizų svogūnėlių skaičius didėjo ir 2019 m. jau buvo skelbiama, kad Vijūnėlės parke žydėjo apie pusė milijono šių gėlių. Pėsčiųjų takas per parką, vedantis nuo Druskonio ežero link Vijūnėlio tvenkinio, 2012 m. buvo pavadintas toje vietoje mirusio vieno žymiausių Lietuvos verslininkų dr. B. Lubio alėja. Verslininko našlės Lydos Lubienės iniciatyva takas buvo apsodintas sakuromis. Atsparią šalčiams sakurų veislę parinko žinomas japoniškų sodų ir bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas.
O kol narcizai dar tik stiebiasi į saulę, Vijūnėlės parke, prie Dalios Matulaitės skulptūros „Avinai“, žydi krokai. Tuo tarpu Dzūkijos miškuose dabar pats žibučių žydėjimo pikas – jų žiedų jau nereikia su žemėlapiu ieškoti, visa giria mėlynuoja. Violetiniais žiedais pasidabino nuodingojo žalčialunkio šakelės, o gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė pranešė, kad bent 10 dienų anksčiau, negu būdavo įprasta kasmet, pražydo vėjalandė šilagėlė.
„Dažniausiai jų žydėjimas sutampa su miškasodžiu ir bobausių dygimo pradžia“, – paaiškino gamtininkas.