Kolekcionieriai juos vadina juvelyrikos šedevru, kurie yra apsupti intriguojančių meilės istorijų.

Tikslas – nustebinti žmoną

Nors „Faberge“ prekės ženklas per daugybę metų pakeitė ne vienas rankas, istorinius Faberge kiaušinius 1885-1917 metais kūrė juvelyras iš Rusijos Peteris Carlas Faberge. Šių kiaušinių istorija prasidėjo carui Aleksandrui III užsakius pagaminti ekstravagantišką brangakmeniais dekoruotą Velykų kiaušinį savo mylimai žmonai Marijai Feodorovnai.

Vėliau šių kiaušinių dizainas ir konstrukcija darėsi vis sudėtingesnė, augo jų kaina ir išliekamoji vertė, o viduje buvo galima rasti siurprizą – dažniausiai tai būdavo juvelyrinis dirbinys. Kažkas panašaus į šokoladinį kiaušinį-siurprizą, tik pagamintą ne iš šokolado.

Ši tradicija baigėsi kartu su Rusijos revoliucija 1917 metais. P. C. Faberge bendrovė buvo nacionalizuota, o pat juvelyras išvyko į Vakarų Europą. Galiausiai jis įsikūrė Šveicarijoje, kur neilgai trukus – 1920 metais – mirė.

Sukurti karaliams

„Faberge“ yra itin vertingi, nes pagaminti iš brangiausių brangakmenių ir tauriųjų metalų. Ne mažiau svarbu, kad kiekvieno kiaušinio gamyba užtruko metus, juos kūrė geriausi amatininkai, pastarųjų rankoms pakluso sudėtingiausios konstrukcijos, kurioms negalėjo prilygti nei tradiciniai juvelyriniai dirbiniai, nei meno kūriniai.
Faberge kiaušinis

Lietuvos kolekcininkų asociacijos sekretorius Zigfrydas Jankauskas DELFI pasakojo, kad jie vertinami dėl ypač kruopštaus specialisto darbo ir, žinoma, brangakmenių vertės.

„Tai yra puošnus daiktas, kainuojantis milijonus dėl įdėto žmogaus darbo, pirmiausia tai itin svarbu, kiek ten buvo įdėta darbo. Ir, žinoma, kokios medžiagos ir koks jų svoris. Tai yra juvelyrinis šedevras, apsuptas daug intriguojančių istorijų, “, - DELFI pasakojo Z. Jankauskas.

Šiuos kiaušinius įkvėpė Rusijos istorija ir svarbiausi šalies karališkojo gyvenimo įvykiai. Tai reiškia, kad Faberge kiaušiniai svarbūs ne tik juvelyrikos ir meno pasauliams, bet ir išsiskiria didinga kultūrine verte.

Iš viso buvo pagaminti tik 65 tokie kiaušiniai, 50 „imperatoriškųjų kiaušinių“ karališkajai šeimai, keli buvo skirti Rusijos didikui Aleksandrui Kelchui, o likusieji atsidūrė kitų turtingų asmenų kolekcijose. Būtent dėl retumo ir paslapčių, gaubiančių dingusius kiaušinius, brangiausių iš jų kaina siekia net iki 20 mln. svarų (27,23 mln. Eur).

Šiuo metu niekas nežinomas septynių Faberge kiaušinių likimas. Jie arba buvo sunaikinti, arba laikomi nežinia kur. Taip pat gali būti, kad jie priklauso asmenims, kurie neturi žalio supratimo, kokį turtą turi.

Kalbant apie dingusius kiaušinius, tarp jų yra vienų iš pirmųjų, pagamintų carui. Spėjama, kad jų vertė siekia dešimtis milijonų dolerių.

2014 metų kovą vienas metalo supirkėjas turguje už 8 tūkst. dolerių (7,3 tūkst. Eur) įsigijo vieną tokį įstabų dirbinį, tikėdamasis parduoti kaip auksą ir gauti pelno. Vėliau paaiškėjo, kad tai vienas iš dingusių Faberge kiaušinių, vertas net 20 mln. svarų (27,3 mln. Eur) – Trečiasis imperatoriškas kiaušinis, sukurtas dar 1887 metais. Dabar jis priklauso vienam kolekcionieriui.

14 vienetų įsigijo verslininkas

Dešimt iš penkiasdešimties garsiųjų Faberge kiaušinių laikomi Maskvos Kremliaus arsenale – muziejuje, pradėjusiame veikti dar 1808 metais. Jame eksponuojami meno kūriniai ir vertingi daiktai iš visos Europos.

Karalienei Elžbietai II priklauso keturi Faberge kiaušiniai – karališkojoje kolekcijoje, kurioje tūkstančiai itin vertingų meno kūrinių, perduodamų iš kartos į kartą.
Faberge kiaušinis

Kitų Faberge kiaušinių savininkai – meno kolekcionieriai iš viso pasaulio, Virdžinijos vaizduojamojo meno muziejus, Niujorko Metropoliteno muziejus ir kiti muziejai visame pasaulyje. Daugiausia Faberge kiaušinių priklauso meno kolekcionieriui Viktorui Vekselbergui, verslininkui iš Rusijos ir turtingiausiam minėtosios šalies žmogui. Jam priklauso net 14 originalių kiaušinių. Verslininkas ketina atidaryti specialių muziejų, kuriame juos eksponuotų.

Organizuoja aukcionus

„Faberge“ – prekės ženklas, kuris gyvuoja ir šiandien, aukščiausios kokybės juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių gamintojas. Jis ne tik siūlo internetu įsigyti garsiųjų kiaušinių tematikos dirbinių, bet ir turi firminių parduotuvių Niujorke, Londone, Honkonge, Ženevoje ir kitur.

Kiekvienais metais yra organizuojamas renginys „Didžioji Faberge kiaušinio medžioklė“, kurio metu renkamos lėšos vaikams. Renginio esmė – aukcionas, kuriame savo sukurtus kiaušinius parduoda garsūs dizaineriai ir menininkai. 2014 metais JAV menininko Jeffo Koonso sukurtas kiaušinis aukcione buvo parduotas už 500 tūkst. dolerių (456 tūkst. Eur).

Klausimas, kuris prajuokintų

Lietuvos kolekcininkų asociacijos sekretorius pasakojo, kad visame pasaulyje yra nemažai Faberge kiaušinių naujadarų. Pasitelkus šiuolaikines technologijas galima padaryti, atkartoti žymius kūrinius. Pasak Z. Jankausko, profesionalui tą įžvelgti ir atskirti yra paprasta.

„Buvau Ciuriche, vienoje parduotuvėje pamačiau, kurioje per stiklą jau buvo suprantama, kad tai nėra ir negali būti originalas“, - teigė kolekcionierius.

Per savo ilgametę kolekcininko patirtį Z. Jankauskas nebuvo susidūręs su žmogumi, kuris, užsukęs į jo antikvariatą pasiteirautų, ar yra Faberge kiaušinių.
Faberge kiaušinis

„Toks klausimas prajuokintų ir to galėtų paklausti tik neišprusęs žmogus, nes Lietuvoje to nėra, kiaušiniai yra muziejuose ar karališkų šeimų rankose“,- DELFI pasakojo vieno sostinės antikvariato savininkas.

Tiesa, Z. Jankauskas nesmerkia tų, kurie linkę domėtis, pirkti ir savo namus puošti Faberge kopijomis. Jų visi norintys gali įsigyti įvairiose užsienio parduotuvėse.

„Pats nesidomėjau, nes esu Lietuvos nacionalinės kultūros kūrinių šalininkas, tačiau, mano nuomone, priklausomai nuo medžiagų svorio ir vertės, kiaušinis galėtų kainuoti nuo dviejų tūkstančių eurų“, - pasakojo kolekcionierius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (49)