Aušra Kėvelaitienė pasakoja, kad šeima jau šeštus metus augina alijošių, tik jo rūšies nežino. Augalą pirko iš močiutės, prekiavusios prie savo namų Paliūniškyje. Augintojus alijošius pernai nustebino žiedu, žavėjusiu net porą savaičių, tačiau šįmet parengė dar didesnę staigmeną. Pražydus vienam, netrukus augalas pradėjo leisti ir antrą žiedkotį – šio žiedai dar rengiasi skleistis.
Pirmojo žiedkočio aukštis siekia net 85 centimetrus. Pasak A. Kėvelaitienės, žydintis alijošius neskleidžia jokio kvapo, tačiau prilašina skysčio. Gėlininkė augina ir dar du alijošius, bet šie vis dar branginasi ir žiedų neskuba dovanoti.
Šeima alijošius augina ne vien dėl grožio. Aušros teigimu, lapus jie naudoja ir vaistams, ir odai. Specialių technologijų ir auginimo paslapčių A. Kėvelaitienė sako neturinti. Jos namuose veši nemažai kaktusų, sukulentų, lapinių augalų – tomis pačiomis trąšomis pasotina ir alijošių.
„Gal jam patiko, kad gauna daug šviesos – auga žiemos sode, ne kambaryje. Dienomis ten labai karšta, o naktį oras kiek atvėsta“, – sako Aušra. Be to, gėlininkė patyrė, kad žiemą naudinga alijošių kiek padžiovinti – kaip ir kaktusams, leisti pabūti sausesniam.