Dažną kiaušinių vartojimą sieja su didesne ligų ir mirties rizika

Nors kiaušiniai yra vertingas baltymų kiaušinis, dėl didelio cholesterolio kiekio dažnas jų vartojimas yra pavojingas žmogaus sveikatai. 3 ar 4 kiaušiniai per savaitę atrodytų nedidelis ir nekaltas skaičius, tačiau medicinos žurnalo „JAMA Network“ publikuoti didelės apimties tyrimo duomenys rodo visai ką kita.

Komentuodama 2020 metais paskelbto tyrimo duomenis, D. Pipiraitė-Lazarevičienė pažymi, kad 3-4 kiaušinius per savaitę suvartojantys žmonės turi didesnę kardiovaskulinių ligų ir ankstyvos mirties riziką lyginant su tais, kurie kiaušinių suvartoja mažiau.

Tyrimas apėmė daugiau kaip 29 tūkst. žmonių ir truko 17,5 metų. Jo metu nustatyta, kad vartojant 300 mg cholesterolio per dieną, širdies ligų rizika padidėja 3,2 procento, o ankstyvos mirties rizika didesnė 4,4 procento.

„Reiktų nepamiršti, kad kartu su kiaušiniais gali būti vartojamas ir kitas riebus maistas, pavyzdžiui sviestas, majonezas, šoninė. Kiaušiniai nėra vienintelis cholesterolio šaltinis maiste – cholesterolio yra sūryje, jūros gėrybėse, vidaus organų mėsoje. Remiantis „Jama Network“ paskelbtu tyrimu, cholesterolio sukeliama rizika ligoms traktuojama kaip vidutinė, tačiau šio tyrimo duomenys galimai turės įtakos rekomendacijų dėl kiaušinių vartojimo pakeitimui populiacijos lygmenyje“, – sako D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Virti kiaušiniai

Gydytoja dietologė pažymi, kad sveikiems žmonėms per dieną galima suvalgyti vieną kiaušinį. Sergantiems cukriniu diabetu, turintiems didelę riziką širdies ligoms (pavyzdžiui, rūkantiems ar sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis) rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 3 kiaušinius per savaitę.

Ant tradicinio Velykų stalo – sveikatai nepalankios pagundos

Gydytoja dietologė pastebi, kad Velykų stalas neretai pasižymi riebalų gausa ir sunkiai derinamu maistu – mišrainės ir kiaušiniai gausiai gardinami majonezu, saldumynai valgomi po keptų patiekalų, užvalgius sūresnio, puolama prie kažko saldaus, paskui atvirkščiai. Anot jos, toks kursavimas maršrutu nuo sofos iki stalo tikrai gali paguldyti į ligos patalą.

„Šventėms geriau gaminti mažiau patiekalų, bet iš brangesnių bei kokybiškesnių produktų, naudoti kuo mažiau aliejaus, majonezo ir kitų riebalų. Vietoje kaloringo ir saldaus maisto patiekime daugiau šviežių, ankštinių daržovių, salotų, žalumynų, sveikų užkandžių.

Patiekalus ruoškime tik vienai dienai, o ne savaitei, tarp valgymų darykime bent trijų valandų pertrauką. Maistu mėgaukimės lėtai, gerai sukramtydami, tarp atskirų patiekalų darydami 15-20 minučių pertraukėles, gerkime daug vandens – taip mažės apkrova mūsų virškinamajam traktui. Didesnį dėmesį skirkime margučių dažymui, stalo dekoravimui, o ne patiekalų gausai“, – pataria D. Pipiraitė-Lazarevičienė.
Velykų stalas

Gydytoja dietologė įsitikinusi, kad didžiausia šventinio stalo rizika yra saiko neturėjimas. Jos teigimu, saiko trūkumas pavojingas visiems, bet ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, turi virškinimo, širdies, raumenų, sąnarių ligų.

„Itin žalinga kombinacija – riebus maistas ir alkoholis. Šis derinys gali išprovokuoti ūminį pankreatitą (kasos uždegimą), kuris yra viena sunkiausių pilvo chirurginių ligų. Todėl patarčiau šventiniu laikotarpiu maistą vartoti saikingai, malonumų ieškoti ne alkoholyje ar valgių gausoje, o laiką skirti bendravimui su artimaisiais ar tiesiog turiningam laisvalaikiui“, – pataria ji.

Šventės – didesnė rizika persivalgyti ir apsinuodyti: įvardijo dažniausias klaidas

Saugoti savo sveikatą reikėtų ne tik galvojant apie saiką, bet ir apie maisto tinkamumą vartoti, nes šventinio laikotarpio metu padažnėja ir persivalgymo, ir apsinuodijimo maistu atvejų.

„Reikėtų atsiminti, kad kiaušinius laikant netinkamoje temperatūroje, jie ima gesti. Kambario temperatūroje laikytų virtų kiaušinių nepatarčiau valgyti, jeigu jie išvirti prieš daugiau nei 2 paras, o šaldytuve laikomi virti kiaušiniai vartojimui dar tinka apie 3-4 paras“, – pabrėžia D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Kiaušinius, kurie dekoruojami ne Velykų stalo papuošimui, o valgymui, gydytoja dietologė įspėja dažyti tik maistiniais dažais. „Kiaušinio lukštas yra gana pralaidus, todėl jei valgysite kiaušinius, numargintus tekstilei skirtais ar buityje naudojamais dažais, kyla rizika apsinuodyti pro lukštą patekusiomis cheminėmis medžiagomis“, – perspėja ji.
Margučių dažymas kinrožių arbata

Apsinuodijimą maistu išduoda pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Pasak gydytojos dietologės, šie simptomai gali atsirasti beveik iš karto, po kelių valandų ar kitą dieną, ir paprastai praeina per 1-2 paras.

Vemiant ar viduriuojant, organizmas netenka itin daug skysčių, todėl apsinuodijus svarbu atkurti elektrolitų pusiausvyrą ir skysčių kiekį, kurių neteko žmogaus organizmas. Tam geriausia gerti negazuotą mineralinį vandenį ar vaistažolių arbatą – ramunėlių, medetkų, šalavijų, pelynų, kmynų. Taip pat svarbu vengti saldžių limonadų, kavos.

Tačiau kai kuriais atvejais „atsigauti“ savo jėgomis gali ir nepavykti. „Jei viduriuojama ar vemiama be pertraukos ilgesnį laiką, namų sąlygomis atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą gali nebepavykti – tuomet greičiausiai prireiks intraveninių lašinių ligoninėje. Jei apsinuodijusio žmogaus būklė blogėja ar simptomai nepraeina per dvi paras, reikia nedelsiant kreiptis į medikus“, – sako D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Vis dėlto, švenčių metu diskomfortas pilve dažniausiai jaučiamas dėl paprasčiausio persivalgymo. Anot gydytojos dietologės, daugeliui pakanka tiesiog pavartoti virškinimą gerinančių fermentų, padedančių suvirškinti riebesnį maistą, kuris dažniausiai ir būna „sustojusio skrandžio“ ar sunkumo pilve priežastis.

„Svarbu kuo greičiau grįžti prie sveikesnės mitybos režimo. Po šventinio vaišių maratono stenkitės valgyti mažiau, bet gerkite daug arbatų, vandens. Jei nereikia atkurti elektrolitų balanso, rinkitės paprastą, o ne mineralinį vandenį, nes po tokių švenčių skysčiai linkę kauptis, o druskingas mineralinis vanduo dar labiau skatina skysčių kaupimąsi“, – pataria gydytoja dietologė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)