Jei S. Pranckūnę stebite socialiniuose tinkluose, tikriausiai pastebėjo, kad jos namuose jau žydi pavasaris, kuris laikas atidarytas kavos šiltnamyje sezonas, o geltonos ir mėlynos našlaitės puošia darželį. Jei socialiniuose tinkluose lankotės retai, šią tinklaraštininkę ir jos vyrą Paulių Pranckūną galėjote pastebėti naujame „Lidl“ daržo ir sodo leidinyje. Čia pora dalina pačius įvairiausius patarimus: nuo šiltnamio priežiūros, sėjos taisyklių iki ajeravimo ar medelių genėjimo gudrybių.
„Delfi“ Solveiga kalbina likus vos kelioms dienoms iki gražiausios pavasario šventės – Velykų. Pašnekovė ne tik atskleis, kaip kasmet margina kiaušinius, tačiau ir pasidalins keliomis idėjomis, kaip natūraliai, jaukiai bei dermėje su gamta galite šiai šventei papuošti savo namus.
Kokie augalai, žalumynai, gėlės Jums asocijuojasi su Velykomis?
Velykų nuotaiką namuose man sukuria karklų ir kadagių, o taip pat vaismedžių šakos, parsineštos namo tam, kad pražystų šiai šventei. Taip pat samanos, įvairiausios žolelės. Jei kalbame apie gėles – narcizai, tulpės, žydrės. Nepamirškim ir Velykų žolės.
Ar Jūsų Velykos tvarios ir jei taip, tai kokiais būdais jas bandote paversti tvaresnėmis? Gal viena kita idėja galite pasidalinti su skaitytojais?
Manau, kad mūsų šeimos Velykos yra gana tvarios, tačiau tai mums pavyksta gana natūraliai. Niekada prieš šią pavasario šventę neinu specialiai pirkti kažkokių dekoracijų. Man patinka jas kurti iš to, ką jau turiu, ir iš to, ką tuo metu galima rasti gamtoje. Tiesa, jeigu netikėtai pastebiu kažką mielo sendaikčiuose – įsigyju. Pavyzdžiui, šiemet radau labai dailią pintą vištelę, kuri papuoš Velykų stalą. Stalo tekstilė ir indai ant šventinio stalo pas mus taip pat dažnai yra atkeliavę iš antrų rankų.
Kalbant apie maistą – nors prie įprastų patiekalų mėgstu įsigyti šventėms ir kažką gurmaniško, tačiau ruošdama Velykinį stalą panaudoju nemažai savo konservuotų ir šaldytų daržovių, uogų. Vienas iš mano hobių – daržininkystė, tad be mano augintų gėrybių neapsieina nė vienas šventinis stalas.
Kaip puošiate, dekoruojate namus prieš Velykas? Koks būna Jūsų Velykų stalas?
Velykų dekoras mūsų namuose gana minimalus. Dažniausiai tai yra žydinčios forsitijos ar žydinčios vaismedžių šakos. Kalbant apie stalą – dažniausiai jį puošia lininė tekstilė, natūralios bičių vaško žvakės, kadagių šakelės ir, be abejonės, margučiai.
Ar savo namuose turite tokių tradicinių Velykų atributų kaip kadagiai, verbos ir pan.? Jei taip, ar pati juos gaminatės?
Mūsų kieme auga senas kadagys. Jį „paveldėjome“ iš senųjų mūsų namų gyventojų. Prieš kiekvienas Velykas pagaminu vieną ar keletą kadagių puokštelių ir jas pamerkiu įvairiose namų vietose. Kartais pagaminu kadagių vainikėlį, kuris tampa Velykinio stalo puošmena.
Kaip manote, ar Velykų stalas, namų puošimas turi brangiai kainuoti? Kiek Jums pačiai atsieina toks pasiruošimas šventėms?
Aš manau, kad viskas priklauso nuo žmogaus poreikių ir grožio suvokimo. Man asmeniškai Velykų dekoras nekainuoja nieko arba kainuoja tiek, kiek kainuoja keletas žvakių bei keletas šilkinių kaklaraiščių iš antrų rankų parduotuvės. Juos naudoju margučiams marginti.
Jei kalbant apie maistą, ant mano namų stalo rastumėt margučius, kažkokį karštą patiekalą, įdarytus kiaušinius, salotas, tortą ar pyragą. Taip pat mėgstu nusipirkti kažką skanaus ar įdomaus, ko, galbūt, ant kasdienio stalo nebūna. Tačiau tokios Velykinės mūsų vaišės, manau, kainuoja ne ką daugiau nei kiti sekmadieniniai pietūs, kai susirenka visa šeima.
Taigi, nemanau, kad pasiruošimas Velykoms turi būti brangus. Tai paprasčiausiai žmogaus pasirinkimas.
Kokiais būdais ir kaip planuojate dažyti, dekoruoti kiaušinius? Gal galite pasidalinti mėgstamiausiu savo kiaušinių marginimo būdu?
Turbūt gražiausi margučiai man yra marginti vašku. Deja, tam man trūksta įgūdžių ir kantrybės. Kasmet marginu kiaušinius svogūnų lukštais bei žolelėmis bei šilku. Marginimą šilku vadinu tinginių darbu, o rezultatas nuostabus. Kaskart būdama antrų rankų parduotuvėje patikrinu ar yra šilkinių kaklaraiščių. Dažniausiai, atėjus Velykoms, mano stalčiuj jau guli bent keletas kaklaraiščių, kuriuos įsigijau už centus.
Su kuo bendrai Jums asocijuojasi Velykos, jų laukimas?
Man Velykos asocijuojasi su šeima bei mano mylimiausiu metų laiku – pavasariu, gamtos atgijimu bei nauja pradžia. Ir jausmu, kad viskas, kas geriausia, – dar prieš akis.
Skaičiau, kad Jūsų namai yra buvusi vištidė. Ar tai tiesa? Gal galite trumpai papasakoti apie tai, kaip gimė mintis gyventi tokiame name, kaip jį renovavote?
Kupiškio rajone įsigijome senutę sodybą, kad galėtumėm čia leisti vasaros dienas. Tačiau ilgainiui atsirado poreikis ne tik čia daržininkauti bei leisti vakarus prie ugnies, bet ir kartais pernakvoti. Kadangi sodybos kieme stovėjo mūrinis ūkinis pastatas, nusprendėme, kad vienoje iš jo patalpų (vištidėje) įsirengsim kambarėlį nakvynei. Viską išvalėme, dezinfekavome, palikome per žiemą „įšalti“ ir atšilus ėmėmės kambarėlio remonto darbų.
Vėliau kilo mintis įsirengti ir virtuvėlę. Nusprendėme ją įrengti ūkiniame pastate, kur seniau buvo pirtelė. Galiausiai atsitiko taip, kad nusprendėm suremontuoti visas ūkinio pastato patalpas, o dar vėliau suvokėme, kad galime šį pastatą panaudoti ne tik kaip vasarnamį, bet ir apsigyventi čia. Išsikraustėme iš buto mieste ir jau beveik 4-erius metus čia gyvename. Mūsų namelis yra vos 37 kvadratinių metrų ploto.
Gyvenate buvusioje vištidėje, tačiau ar vištas patys auginate?
Ne, neturime. Bet man labai gražu pažiūrėti į tuos, kurie jų turi. Kartais paliekame namus savaitei ar dviem, tad nesinori apkrauti kaimynų ar mamos mūsų augintinių priežiūra. Visgi, ateityje – galbūt, kas ten žino.