Elektromobilius gaminančios įmonės vadovas verslą pradėjo garaže

Svarbiausia tikėti savimi ir verslą nepradėti tik dėl pinigų. Sėkmės paslaptį atskleidžia Kaune įsikūrusios technologijų gamybos įmonės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis. Anot jo, šiandien užsiimti verslu yra žymiai lengviau nei, pavyzdžiui, prieš 20 metų. O skeptikams, aiškinantiems, kad Lietuvoje visos verslo nišos jau užimtos, V. Jokužis atkerta, kad nesukurtų verslų yra daug daugiau nei sukurtų.

Tik atgavus nepriklausomybę elektronikos specialistui V. Jokužiui kartu su dviem partneriais Kaune įkūrus „Elintą“ nebuvo lengva. Dirbti teko nepritaikytose patalpose, trūko kompiuterių. Tačiau V. Jokužis patirtus rūpesčius prisimena šypsodamasis. Anot jo, dauguma žinomų verslininkų pradėjo nuo nulio.

Na, o šiandien įmonė nepanaši į prieš tai buvusią. Joje dirba 80 žmonių, kurie sukuria ambicingus aukštųjų technologijų produktus – ,pavyzdžiui, elektromobilį ar trimatį vaizdo skenerį.

Verslą paskatino noras išmėginti vakarietišką techniką

Daugiau nei prieš 20 metų verslą pradėjęs buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytojas V. Jokužis atskleidė, kad tuomet didžiausias akstinas buvo noras atsiplėšti nuo rusiškų technologijų – rinkai pasiūlyti modernios elektronikos prietaisų.

Elektronikos inžinieriaus diplomą turintis V. Jokužis tikino net nesvarstęs, kokią nišą jam reikėtų pasirinkti – elektronika buvo tapusi jo gyvenimo dalimi. Apie alternatyvas galvoti nereikėjo, kadangi automatikai būsimasis verslininkas potraukį jautė nuo vaikystės.

„Prieš pradėdamas verslą dirbau KTU. Su Rusijos karine pramone atlikome bandymus. Dirbant universitete man labai norėjosi sukurti kažką tikrą, duodančio naudą. Buvo dėkinga situacija: visa elektronika – rusiška, o Vakaruose buvo modernesnė. Labai norėjosi prie jos prisiliest. Taip ir pasirinkau šią sritį. Mes buvom aukštos klasės inžinieriai. Norėjosi savo žinias ir patirtį panaudot dirbant su vakarietiška elektronika“, - verslo pradžią prisiminė V. Jokužis.

Jis pasakojo, kad beveik 20 metų dirbdamas versle išvengė pernelyg didelio atotrūkio nuo savo specialybės. Pašnekovas juokavo, kad tik dabar padėtis kiek pasikeitė. Jis save vadina administratoriumi. Esą šiuo metu jis prižiūri, kaip dirba kolegos.

Na, o 31 metų pradedančiajam verslininkui kartu su dar dviem akcininkais įkūrus įmonę vadovauti nebuvo kam – visi darbai gulė ant verslo įkūrėjų pečių. Tuomet biurą atstojo V. Jokužio svetainė ar tėvų garažas: „Pradėdamas verslą pasikviečiau buvusį savo studentą, kuris irgi dirbo su karine pramone, ir vieną buhalterį. Pradžioje visi trys buvom akcininkai. Pradėjome iš nieko. Darbuotojų samdyti negalėjome. Ofisas buvo mano namuose. Vėliau dirbome tėvų garaže. Už poros metų užsidirbome pinigų ir galėjome nuomotis patalpas.“

Didelės investicijos sėkmės negarantuoja

V. Jokužis, prisiminęs pirmuosius įmonės žingsnius, teigė, kad dabar verslą pradėti yra žymiai lengviau. Esą vien reikalinga technika šiuo metu nepalyginamai pigesnė. Pašnekovas aiškino, kad jam pradėjus verslą reikėjo kompiuterio, o šis kainavęs beveik tiek pat, kaip ir nedidelis butas. Nepaisant to, V. Jokužio žodžiais tariant, jei žmogus iš tiesų nori pradėti verslą, išeitį visada suras. Tąkart kompiuterį pradedantieji verslininkai išsinuomojo iš savo kliento.

Įstatinis kapitalas steigiant „Elintą“ buvo 300 rublių. Pašnekovas prisiminė, kad visiems akcininkams piniginę teko paploninti 100 rublių – reikiama pinigų suma surinkta nesunkiai. Rimtesnių problemų kilo, kai pajutus sėkmę kilo noras daugiau investuoti ir tokiu būdu padidinti apyvartą. V. Jokužis dėl paskolos tikino kreipęsis į bankus, tačiau vis sulaukdavo neigiamo atsakymo. Esą vienintelė likusi galimybė gauti pinigų – skolintis iš giminių ar draugų.

Šiuo metu, V. Jokužio nuomone, „gauti paskolą dešimt kartų lengviau, nes galima pasinaudoti „Invegos“ valstybės garantija“. Kai „Elinta“ atvėrė duris, „Invegos“ dar nebuvo. Tačiau ir tada pašnekovo manymu, siekiant užsibrėžto tikslo sunkumus pavyko įveikti.

Verslininko nuomone, kuriant įmonę milžiniškų investicijų nereikia. Kur kas geriau, kai jos didėja palengva, nes didelės investicijos sėkmės negarantuoja. „Jeigu nori pradėti verslą, pirma uždirbk 10 tūkst. Lt, tada galėsi gauti 100 tūkst. Kai tu uždirbsi 100 tūkst. Lt, galėsi gauti milijoną. Dauguma jaunų žmonių mano kitaip: pirmiausia duokit milijoną, o po to žiūrėsim. Man teko matyti, kad ten, kur didelės investicijos, nieko neliko. Žmonės nesugeba suvaldyti procesų“, - DELFI kalbėjo V. Jokužis.

Noras praturėti verslui kenkia

Paklaustas, kaip išsirinkti verslo nišą, pašnekovas tikino, kad ji turi būti gyvenimo dalis. Esą pasirinkta sritis turi traukti, o veiklos produktas turi būti reikalingas aplinkiniams. V. Jokužio teigimu, verslo nišos jam rinktis nereikėjo – elektronika būsimas verslininkas domėjosi nuo mažens.

Pasitikėjimas savimi, sugebėjimas skaičiuoti, pasak V. Jokužio, yra esminiai sėkmingo verslininko bruožai. Jis tikino neįsivaizduojąs verslo, paremto vien tik noru greitai praturtėti: jei verslas kuriamas vien tik siekiant pralobti, rezultatas bus prastas.

Nesukurtų verslų yra daugiau nei sukurtų. Tuo įsitikinęs „Elintos“ vadovas aiškino, kad didelį potencialą turi informacinių technologijų ir energetikos šakos. „Šiose srityse galima sukurti labai daug naujų verslų. Pavyzdžiui, IT sritis jau sukūrė prielaidas naujų verslų kūrimuisi. Ateina didžiuliai technologiniai pokyčiai, kuriuos iššaukė IT. Prieš 20 metų mobilus telefonas atrodė juokingai. Atrodė, kad jo niekad nebus, nes tai visiškai nereikalingas dalykas. Dabar mobilusis telefonas – milžiniška verslo imperija“, - dėstė V. Jokužis.