Verslo angelų fondas investuoja tik kartu su verslo angelu, kuris yra privatus asmuo arba bendrovė, pasirengęs į įmonę investuoti atitinkamo dydžio kapitalą ir su jos vadovais dalintis asmenine patirtimi. Verslo angelų ir fondo tikslas – investuoti į atsiperkančius projektus ir uždirbti grąžą.
Jei sutariama bendradarbiauti, fondas ir verslo angelas investuoja lygiomis dalimis – dažniausiai abiems tenka po 50 proc. bendros investicijų sumos. Šie, išsipirkę naujai išleistą įmonės akcijų emisiją arba jos dalį, tampa bendrovės dalininkais. Tuomet pasirašoma akcininkų sutartis dėl bendrų valdymo, strateginio plano parengimo, pelno dalybų metodikos.
Dažniausiai fondas su verslo angelu siekia įgyti 50 proc. akcijų kontrolę (kiekvienam po 25 proc. akcijų). Tačiau esama ir išimčių: gali būti įsigyjami akcijų paketai nuo 5 iki 100 proc.
Sulaukus investicijos, suformuojama valdyba, į kurią paskiriami savininkų, verslo angelo ir fondo atstovai. Bendrovės vadovai ir partneriai pastoviai susitinka apžvelgti verslo plano įgyvendinimo rezultatų, priima rezultatus dėl bendrovės vystymo strategijos.
Prioritetas teikiamas į eksportą orientuotoms įmonėms
Verslo angelas ir fondas investuoja lygiomis dalimis. Kiekvieno jų investuojama suma – nuo 25 tūkst. iki 200 tūkst. eurų (nuo 86 tūkst. 320 iki 690 tūkst. 560 litų). Kita vertus, verslo angelas gali investuoti daugiau nei fondas ir tokiu būdu jis įgytų teisę valdyti didesnę akcijų paketo dalį.
Fondo valdytoja Daiva Rakauskaitė DELFI teigė, kad vidutinė fondo ir verslo angelo investicija į vieną įmonę siekia 270 tūkst. eurų. „Tačiau ši suma nėra galutinė, nes mes investuojame etapais ir realiai ši suma turėtų dar padidėti“, - pridūrė ji.
Dažniausiai fondas kartu su verslo angelu linkęs investuoti į smulkias ir vidutinio dydžio bendroves, kurių metinė apyvarta siekia iki 15 mln. litų, pardavimai orientuoti į eksporto rinkas, stipri ir sėkmingai dirbanti vadovų komanda. Taip pat labiausiai orientuojamasi į tas bendroves, kurių minimalus amžius – 1,5 – 2 metai.
Kodėl prioritetas teikiamas į eksportą orientuotoms įmonėms? D. Rakauskaitė tikino, kad tokios įmonės yra perspektyvesnės, kadangi padidėja jų plėtros galimybės: „Mes galvojame apie įmonės potencialų pardavimų augimą. Jei bendrovė yra išskirtinai orientuota į vietinę rinką, kurioje gyvena vos 3 mln. gyventojų, jos plėtros galimybės jais ir apsiriboja. Eksporto rinkos sudaro galimybes pardavimų plėtrai ir apsaugo nuo rizikos, kad jei viena rinka susitraukia, tai turim galimybę kitoje rinkoje parduoti produktą ar paslaugą. Lietuvos ūkiui tai taip pat į naudą, nes pagamindami kuo didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje ir ją eksportuodami, mes prisidedame prie užsienio prekybos deficito mažinimo.“
Kita vertus, anot pašnekovės, tikėtis investicijų gali ir jaunesnės nei 1,5 m. įmonės. „Realiai mes peržiūrime ir jaunesnių įmonių verslo planus ar dar neįsteigtų verslų projektus. Jei verslo projektas yra atskiriamas į naują įmonę arba jau yra padaryta daug parengiamųjų darbų verslui pradėti, tuomet mes realiai svarstome tokius projektus“, - pasakojo D. Rakauskaitė.
Taip pat daugiau galimybių sulaukti investicijų turi inovatyvių technologijų, telekomunikacijų, informacinių technologijų, biotechnologijų, aukštos pridėtinės vertės komponentų gamybos bendrovės. Taip pat tos, kurių pagrindą sudaro aplinką tausojančios, moksliniais tyrimais pagrįstos technologijos ar inovacijos.
Fondas neinvestuoja į bendroves, kurios nukreiptos į ginklų gamybą ar į kitą karinės srities veiklą, tabako produktų bei alkoholio gamybą, kazino ar į kitas lošimo paslaugas, žmonių klonavimą, pirminę žuvininkystę ir žemės ūkio produkciją, nekilnojamo turto vystymą. Taip pat investicijų negali tikėtis finansinių sunkumų turinčios įmonės, teršiančios aplinką arba kenkiančios sveikatai bei saugumui.
Gautas investicijas galima panaudoti technologijoms, įrangai įsigyti, daliniam apyvartinio kapitalo finansavimui.
Šiemet investavo devynis kartus
D. Rakauskaitė teigė, kad kartu su fondu, kurio steigėjas yra Europos Investicijų fondas, jau investavo maždaug 20 verslo angelų, neinvestavusių skaičius siekia 40.
Fondo portfelį, jo atstovės žodžiais, sudaro 15 bendrovių. Šiais metais investicijų sulaukė 9 nauji projektai.
Vis dėlto pasakyti, kiek laiko fondas planuoja išlaikyti turimus įmonių akcijų paketus, pašnekovė tiksliai negalėjo: „Kol kas dar esame susisieję su visomis portfelio įmonėmis, todėl laiko kiek investuotojas lieka akcininku dar negalime pasakyti. Paprastai akcininkai būna įmonėje tol kol jiems tai įdomu ir mato galimybes uždirbti. Tai gali buti ir 2 metai, gali būti ir 10 metų ar daugiau.“
Fondui ir verslo angelui nutarus parduoti valdomas akcijas, kitiems bendrovės dalininkams sudaroma galimybė jas išsipirkti arba parduoti kartu.