SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika teigė, kad prasidėjus krizei Lietuvoje suaktyvėjo verslo kūrimas. Jo nuomone, šis reiškinys susijęs su recesijos metu išaugusiu bedarbių skaičiumi. Esą tai juos paskatino imtis verslo ir tokiu būdu išvengti pašalpos gavėjų statuso.
Taip pat banko atstovas tikino pastebėjęs, kad baigusieji universitetus vis dažniau ryžtasi kurti verslą. Jo manymu, jauniems žmonėms priimtinesnė darbdavio nei pavaldinio rolė. Todėl, V. Doveikos manymu, Lietuvoje versliausi yra 25 – 30 metų žmonės.
Tačiau SEB banko viceprezidentas pridūrė, kad išaugęs naujų įmonių skaičius dar nereiškia, jog Lietuva tampa verslia šalimi. Jis linkęs manyti, kad dalis naujų įmonių realios veiklos nevykdo. Maža to, dalis veikia trumpai, nes neatlaiko konkurencijos ir dėl to užsidaro.
Kad jaunimas kuriant verslą pirmauja, sutiko ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Executive School“ direktorius Ugnius Savickas. Jis įsitikinęs, kad šios amžiaus grupės atstovai lengviau toleruoja riziką, todėl kur kas drąsiau imasi iniciatyvos, dažnai neturėdami patirties ar žinių. „Tokie verslai arba suklesti, arba gana greitai išsivaikšto. Vidutinio amžiaus atstovai, kurie jau yra pabuvę verslo aplinkoje, kuria gerokai atsargiau, labiau pamatuotai – tai gali būti sąlygota praktinio patyrimo ir profesinių žinių, kaip veikia verslas, kokie vadybiniai iššūkiai laukia turint nuosavą verslą“, - DELFI kalbėjo U. Savickas.
Jaunimui patraukliausia IT sritis
Ar amžius svarbus, norint verslui gauti paskolą? V. Doveikos žodžiais tariant, tai nėra esminis rodiklis – „net ir 22 metų žmogus, turintis gerą verslo idėją, gali gauti paskolą. Pirmiausia bankas įvertina verslo idėją, finansuojamą projektą ir jo ekonominį potencialą. Taip pat atsižvelgiama į verslininko įgūdžius vystyti verslą.
Aktyviausiai verslą kuriantis jaunimas, SEB banko viceprezidento manymu, dažniausiai renkasi IT sritį, nes ji nereikalauja didelių investicijų: „Pastebime, kad jaunimo segmente vyrauja IT pakraipos verslo idėjos ir siekiai. Nemažai koncentruojasi ties internetinių puslapių, kompiuterinių programų mobiliesiems įrenginiams kūrimu. Iš esmės jaunimas orientuojasi į tokių paslaugų kūrimą, kur bent jau pačioje pradžioje nereikėtų didelių investicijų.“
Jaunimas ir senjorai – rizikingiausi verslininkai?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Executive School“ direktorius U. Savickas teigė, kad juridiškai kiekvienai visuomenės grupei taikomos vienodos verslo kūrimo sąlygos. Nepaisant to, jo manymu, socialinis kontekstas turi įtakos vertinant pradedančiojo verslininko riziką ir patikimumą atsižvelgiant į jo amžių. „Labai jauni verslo kūrėjai vertinami itin rezervuotai dėl patirties ir žinių stokos, jaunatviškumo, hyperentuziazmo, kas dažnai signalizuoja apie nepamatuotą riziką ar savo galimybių pervertinimą. Kalbu apie kreditavimą, tiekėjų ir pirkėjų požiūrį“, - pasakojo U. Savickas.
Nors patys bankai tikina, kad paskolos verslui prašančiųjų amžius jiems nėra itin svarbus, universiteto atstovas linkęs manyti kitaip. Jo nuomone, bankai patikimiausiai vertina vidutinio darbingo amžiaus klientus. Esą jauni ir vyresni laikomi rizikingesniais dėl galimybių įvykdyti įsipareigojimus.
Pašnekovo įsitikinimu, jaunimas labiau orientuojasi į technologinį verslą, o vyresni – į tradicinį: „Akivaizdi tendencija – jaunimas ir studentai stipriai orientuoti į technologines, programines inovacijas, telefonines aplikacijas – greitai ir nesunkiai sukuriamus verslus paslaugų sektoriuje. Vyresnio amžiaus atstovai kuria labiau tradicinius, kartais taip vadinamus „kietuosius“ verslus: gamybos, logistikos – labiau įprastus paslaugų sektoriuje.“