SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika DELFI atskleidė, kad pradedantieji verslininkai dažniausiai turi idėjų, tačiau stokoja verslo valdymo patirties ir žinių. Todėl esą bankui nuolat tenka dalyvauti ir pačiam organizuoti šviečiamuosius projektus, kurie suteiktų informacijos, kaip pritraukti investuotojus ir tokiu būdu išspręstų kapitalo klausimą.
Paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui išaugo dešimtadaliu
Kokia galimybė kuriančiam verslą gauti paskolą? V. Doveikos žodžiais tariant, pradedančiajam verslui padeda arba privatūs investuotojai, arba rizikos kapitalo fondai. Lietuvoje veikia „Verslo angelų fondas“.
SEB banko prezidento pavaduotojas tikino pastebėjęs, kad Lietuvos verslininkai vis dažniau pritraukia privačius investuotojus. Tokiu būdu jau išplėtoto verslo atstovai, siekdami gauti finansavimą verslo plėtrai, kreipiasi į bankus.
Na, o tik pradėjus kurti įmonę, pasak V. Doveikos, bankai dažniausiai atlieka konsultantų vaidmenį: „Pirminiame etape bankai pradedančiam verslui dažniausiai gali pasiūlyti įvairias konsultacijas bei įvairius finansų valdymo sprendimus, galinčius palengvinti verslo pradžią.“
Banko paskolų portfelis yra didžiausias rinkoje. Taip teigiantis V. Doveika tikino, kad SEB bankas per paskutinius devynis mėnesius suteikė beveik 3 mlrd. Lt naujų paskolų. Banko statistiniais duomenimis, smulkių ir vidutinių įmonių verslo mastas didėja.
„Per septynis šių metų mėnesius SEB banko suteiktų paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui suma išaugo beveik dešimtadaliu, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Bendraudami su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis pastebime, kad šiemet jos yra gerokai aktyvesnės negu pernai – suteikiame daugiau paskolų apyvartinėms lėšoms finansuoti. Banko smulkiam ir vidutiniam verslui teikiamos prekybos finansavimo faktoringu apimtys didėjo daugiau nei 20 procentų, o tai yra pirmas geras ženklas, kad smukaus ir vidutinio verslo plėtojama prekyba intensyvėja“, - dėstė V. Doveika.
Kiek mažiau investicijų į ilgalaikį turtą, pašnekovo nuomone, reikia kuriant paslaugų sektoriaus ar prekybos įmones, taip pat IT sistemų ir programų kūrimo kompanijas. Esą didesnis kapitalas reikalingesnis gamybos įmonėms.
Kita galimybė – Verslumo skatinimo fondas
Na, o verslininkai, kuriems reikalingas paskola, nesiekianti 90 tūkst. Lt, gali kreiptis į Verslumo skatinimo fondą. Jis įkurtas 2009 m. pabaigoje pasirašius trišalę sutartį tarp Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), kuri ir paskirta fondo valdytoja.
„Invega“ viešojo pirkimo būdu atrinko Lietuvos centrinę kredito uniją, kuri teikia paskolas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims, siekiantiems pradėti savo verslą, socialinėms įmonėms, ketinančioms plėtoti verslą.
Įgyvendinant verslumo skatinimo projektą verslininkams gali būti suteiktos iki 86 tūkst. Lt paskolos investicijoms, apyvartinėms lėšoms papildyti. Taip pat paskolų gavėjai turi galimybę pasinaudoti 95 proc. paskolos palūkanų kompensavimu.
„Invegos“ duomenimis, lengvatinėmis sąlygomis iš fondo paskolas jau paėmė 315 smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, sukūrę 427 naujas darbo vietas. Verslumo skatinimo priemonės įgyvendinimui skirta 50 mln. Europos socialinio fondo lėšų. Paskolų jau išduota už 19,25 mln. Lt. Na, o vidutinis išduotos paskolos dydis – 60,3 tūkst. Lt.
Pasak „Invegos“, pradedantiesiems verslininkams svarbios ne tik finansinės injekcijos, bet ir specialūs mokymai, konsultacijos bei pagalba rengiant ir įgyvendinant verslo planą.