Jei jau turite verslo idėją, visų pirma privalote nuspręsti kokios teisinės formos įmonė jums tinkamiausia. Lietuvoje dažniausiai renkamasi vieną iš keturių: individualią įmonę (IĮ), uždarąją akcinę bendrovę (UAB), viešąją įstaigą (VšĮ) arba mažąją bendriją. Verslo analitikai pripažįsta, kad dažniausiai verslininkai vis dėlto linkę pasirinkti UAB formą.
Kokį tipą pasirinkti?
IĮ, neribotos atsakomybės juridinį asmenį, steigti gali tik vienas fizinis asmuo. Be to, jis neturi teisės būti kitos tokio pat statuso įmonės savininku. Kurti šio tipo įmonę, kuriai nereikia pradinio kapitalo, patogiausia, kai iš anksto žinoma, kad joje dirbs vienas žmogus. Tačiau taip pat verta pažymėti, kad IĮ savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus įsipareigojimus.
UAB, priešingai nei IĮ, yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Taigi akcininkai savo asmeniniu turtu neatsako už neįvykdytus įsipareigojimus. Šios rūšies įmonės akcininkų skaičius gali siekti 249. Maža to, UAB leidžiama steigti fiziniams ir juridiniams asmenims. Tačiau įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 10 tūkst. Lt. Akcininkui kiekviena jo valdoma akcija suteikia vieną balsą. Na, o svarbūs sprendimai UAB priimami akcininkams balsuojant. Jeigu įmonė dirba pelningai, akcininkai dalininkai pelną išsimoka per dividendus.
VšĮ – pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagrindinis VšĮ tikslas – tenkinti viešąjį interesą. Tačiau šis statusas leidžia užsiimti ir komercine veikla, kadangi galima gauti paramą tiek iš fizinių, tiek ir iš juridinių asmenų. Negana to, yra galimybė pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. VšĮ steigėjų skaičius nėra ribojamas. Jais gali tapti fiziniai ir juridiniai asmenys. Esminius sprendimus dalininkai priima balsuodami. Na, o pelno šiems išsimokėti negalima.
Naujausias įmonės tipas – mažoji bendrija. Tai ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Mažąją bendriją steigti gali ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. Kuriant šios rūšies įmonę įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka įnašus. Pelnas dažniausiai skirstomas pagal proporcingą nario įnašo dydį. Mažąją bendriją gali valdyti narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Sprendimai priimami balsuojant.
Kaip steigti?
Steigiant įmonę pirmiausia reikia sugalvoti pavadinimą, kuris negali sutapti su anksčiau susikūrusios įmonės. Kai pavadinimas jau aiškus, galima kreiptis į Juridinių asmenų registrą, kad šis pusmečiui būtų rezervuotas.
Kitas žingsnis kuriant UAB – steigimo sutarties ir įstatų, kuriuose numatomi įmonės valdymo organai, veiklos tikslai, įvardijamos akcininkų teisės, parengimas. Nemažiau svarbus dokumentas – akcininkų susirinkimo protokolas.
Toliau būtina suformuoti įstatinį UAB kapitalą. Tai padaroma į atidarytą banko sąskaitą įnešus 10 tūkst. Lt.
Pasirūpinus įstatiniu kapitalu, steigimo dokumentus turi patvirtinti notaras. Maža to, jam reikia pateikti banko išduotą pažymą, patvirtinančią UAB įstatinį kapitalą, patalpų savininko sutikimą suteikti patalpas UAB, kuriose ši registruojama.
Galiausiai Juridinių asmenų registras, gavęs notaro patvirtinus dokumentus, įmonę įregistruoja.
Na, o sukūrus UAB, pradedantieji verslą neturėtų pamiršti paskirti vadovą, o šis – pasirūpinti įmonės anspaudu, atidaryti einamąją sąskaitą, susisiekti su Valstybine mokesčių inspekcija ir užpildyti atitinkamos formos dokumentus.