Per žingsnį nuo žaidynių liko šalies krepšinio rinktinė: olimpinės atrankos turnyro finale neprilygo Puerto Riko krepšininkams, kurie ir iškovojo kelialapį į Paryžių.
Paryžiuje galėjo būti ir vienu plaukiku daugiau, tačiau Lietuvos plaukimo olimpinei komandai prieš pat žaidynes suduotas absurdiškas smūgis.
Bilietą į žaidynes plaukimo 4 x 200 laisvu stiliumi vyrų estafetės komandai pasaulio čempionate padėjo iškovoti Rokas Jazdauskas, vilčių keliauti į Paryžių estafetės gretose turėjo Europos jaunimo čempionas Kristupas Trepočka, pastaruoju metu demonstravęs vis geresnius rezultatus.
Bet olimpinį kelialapį iškovojusioje estafetės 4 × 200 m laisvuoju stiliumi Lietuvos komandoje Paryžiuje negalės plaukti vienas iš jos narių. Tai grindžiama griežtomis olimpinėmis kvotomis, kurios prasilenkia su elementariais sportiniais principais.
„Tai – absurdiška neteisybė, olimpinių principų pažeidimas ir smūgis visam plaukimo pasauliui, nekalbant vien apie Lietuvą“, – teigė „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Tad Lietuvos olimpinėje rinktinėje – lygiai 50 atletų. Tai – daugiau nei Barselonoje (1992 m., 47 sportininkai) ir Tokijuje (2021 m., 42), tačiau lietuvių gretos mažesnės nei Atlantoje (61), Sidnėjuje (61), Atėnuose (59), Pekine (71), Londone (62), Rio de Žaneire (67).
Trečiadienį laidoje „Delfi diena“ viešėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pasidalinusi mintimis apie Lietuvos olimpinę rinktinę ir lūkesčiais prieš Paryžiaus žaidynes.
– Iki vasaros olimpinių žaidynių liko kiek daugiau nei 2 savaitės, LTOK komandai darbų ir užduočių netrūksta?, – Delfi paklausė D. Gudzinevičiūtės.
– Šurmulys tik didėja, vieni sąrašai atsidaro, kiti užsidaro. Trečiadienį išvyko jau vienas pirmųjų transportų į Paryžių, išvežė tai, kas bus reikalinga mūsų misijai, medicininę įrangą, viską, ko gali prireikti.
Mūsų misijos vadovai taip pat išvažiuos netrukus, už savaitės. Jie yra tie, kuriems reikės įjungti šviesas ir tie, kurie po žaidynių paskutiniai išjungs jas. Turime tokį išsireiškimą.
Laikas nenumaldomai bėga, kaip žinote, pirmadienį baigėsi olimpinių atrankų terminas, pateikti sąrašai.
Dabar pakeitimai įmanomi tik tuomet, jei kuris sportininkas patirtų traumą, turėtų sveikatos problemų, kurios jam neleistų varžytis Paryžiuje.
Laikas nenumaldomai bėga, jau gyvename žaidynių ritmu ir laukiame žaidynių.
Ypač jų laukia sportininkai, jie ruošiasi žaidynėms ir galvoja apie savo startus.
Pradedame atsigauti nuo Puerto Riko finalo nakties nusivylimų. Judame į priekį ir laukiame olimpinių žaidynių.
– Su Lietuvos krepšinio rinktine Paryžiuje turėtume 62 olimpiečius, dabar Paryžiuje išvysime lygiai 50 mūsų šalies sportininkų. Tai daugiau nei Tokijuje, bet mažiau nei nuo Pekino, Londono ar Rio de Žaneiro žaidynių. Kaip vertinate mūsų gretas Paryžiuje?
– Labai norėtųsi kalbėti tik apie pozityvius dalykus, ypač olimpinių žaidynių metu. Jei kalbame apie tą nedidelį negatyvą, pasekmes dėl nepamatuotų reformų mes vis dar jaučiame. Yra ministerijos (Švietimo, mokslo ir sporto – red.) ambicingas tikslas – 100 olimpiečių Los Andželo žaidynėse (2028 m.), manau, tai nerealu, net jei būtų padarytos tos reformos, apie kurias mes kalbėjome po Tokijo žaidynių.
Tačiau sutelkus jėgas, susikaupus ir viską pertvarkius, galbūt 100 olimpiečių galėtume turėti Brisbane (2032 m.). Tai nėra nepasiekiamas tikslas, tačiau vertinant tai, kas vyksta dabar, tai nerealu.
Kalbant apie pozityvą, džiugu, kad turime daugiau olimpiečių nei Tokijo žaidynėse ir išvysime gražų būrį debiutantų.
Tai žirgų sporto atstovai, breiko šokėja, kurią išvysime tik Paryžiuje. Los Andžele breiko nebus, tad galimybė pamatyti ir pasimėgauti mums ganėtinai vis dar keista sporto šaka, kurią stebime, grožimės, tačiau retas, kuris supranta, kas vyksta scenoje.
Paryžiuje išvysime debiutuojantį paplūdimio tinklinio moterų duetą, turėsime krepšinio 3x3 rinktinę.
Ši sporto šaka labai sparčiai populiarėja. Nenoriu būti prastu pranašu, bet visa olimpinių žaidynių programos tendencija tokia, kad mažėja komandinių sporto šakų. Tai ir regbio-7, ir beisbolo mažesnių komandų olimpiniai turnyrai.
Lietuviams būtų skaudi netektis, bet neatmesčiau, kad kažkada ateityje favoritu liks 3x3 krepšinis. Jis labai įtraukiantis ir labai apmaudu, kad latviai prieš Tokijo žaidynes mums užkirto kelią. Tai buvo didžiulis šansas.
Bus ką pamatyti, atvyksta patys geriausi planetos atletai, iš jų dauguma gali būti ir pirmi, ir paskutiniai. Toks yra sportas.
– Nuo paskutinio iškovoto olimpinio aukso prabėgo 12 metų (2012 m. – Rūta Meilutytė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė), ar pavyks Paryžiuje nutraukti šią sausrą?
– Labai vengiu įvardinti pavardes. Tą turbūt žinote ir niekada to nedarau, nes tai papildomas spaudimas sportininkui.
Tie, kas seka sporto pulsą ar mūsų LTOK sporto apdovanojimus, jie puikiai gali pamatyti, kas pernai buvo geriausi, kas sėkmingai įveikė olimpines atrankas ir kas pretenduoja į tuos medalius. Kaip sakiau, į Paryžių atvyks patys geriausi.
Prognozuoti, kas bus pirmas, o kas, sakykime, paskutinis finale ar šešetuke, nėra labai lengva.
Prognozės turi savybę neišsipildyti. Galų gale, keliaudama į laidą prisiminiau, kad ir aš į finalą patekau geriausiu rezultatu, bet jame likau paskutinė, bet buvo ir atvirkščiai – vos patekau ir dienos pabaigoje buvau pirma.
Sekime, palaikykime mūsų sportininkus, mūsų olimpinio šimtmečio šūkis, kurį mes akcentuojame, jog didžiausias laimėjimas – vienybė. Būkime vieningi, daugiau pozityvo, palaikykime mūsų atletus, džiaukimės ir galbūt antra vieta ar tiesiog tuo, kad mūsų atletai garbingai atstovauja Lietuvai.
Daugelis žino olimpinį šūkį – svarbu dalyvauti, o ne laimėti, bet pamiršta antrą jo dalį – nugalėti save. Palinkėkime mūsų olimpiečiams, kad jie padarytų viską, ką gali.
– Šiose žaidynėse varžysis neutralūs atletai iš agresorių šalių, visgi, kokios jų gretos stos prie starto linijos Paryžiuje?
– Tarptautinis olimpinis komitetas patvirtino šiek tiek didesnius sąrašus, jų bus keliolika ar apie 20. Iš Rusijos, jei ir bus, tai tik vienetai.
Girdisi retorika iš Rytų, kad siūlo atimti ir pilietybes, ir grasina sodinti už grotų tuos, kurie varžysis Paryžiuje. Net buvo išsireiškimas, kad jei grįšite, jus reikia sušaudyti. Tokia retorika mus džiugina, jei jų nebus – visiems tik geriau. Mūsų pozicija tokia, kad jų neturėtų būti. Laikėmės tokios nuomonės kartu su Ukrainos olimpiniu komitetu, taip pat Baltijos šalių, Suomijos atstovais, jog turime palaikyti vienas kitą taip, kaip palaikome Ukrainą kare.
– Ne LTOK rūpinasi sportininkų parengimu ir ne LTOK kelia tikslus, o sporto šakų federacijos, bet kiek medalių jūs asmeniškai tikitės iš Lietuvos olimpinės rinktinės, trijų, o gal ir daugiau?
– Taip, LTOK visiškai nebeprisideda prie sportininkų parengimo. Kiekviena federacija turi savo tikslus, kaip tik liepos 11 d. bus tvirtinama olimpinė rinktinė.
Kiekviena federacija turės galimybę išsakyti savo lūkesčius, kiekviena federacija žvelgia labai optimistiškai ir tai yra labai gerai, kad jie tiki savo atletais.
Kaip seksis, pamatysime Paryžiuje rezultatus. Tik noriu priminti, kad pasirengimas žaidynėms trunka nebūtinai ketverius metus. Vieniems tai ir 8-erių metų, o gal ir viso gyvenimo tikslas, kol pagaliau patenka į žaidynes.
Tad atletus lydi didelis spaudimas, daug psichologinių aspektų, stresas. Aš nesakysiu savo prognozės, bet tikimės, kad medalių bus.
