Vienas iš tokių kritikų buvo buvęs Švedijos atstovų Danielio Stahlio ir Simono Pettersono treneris Vesteinnas Hafsteinssonas, tikinęs, kad M. Aleknos rezultatas pasiektas audroje, todėl artėjančiuose čempionatuose bus gerokai prastesnis.
Mykolas į tokį priešišką pareiškimą sureagavo ne žodžiais, o veiksmais. Savaitgalį Marakeše, Maroke, surengtame „Deimantinės lygos“ varžybų etape jis diską geriausiu bandymu švystelėjo 70,70 m ir sumalė į miltus visą pasaulio elitą: antroje vietoje likęs australas Matthew Denny (67,74 m.) atsiliko beveik trimis metrais, o visi kiti oponentai – dar labiau.
Olimpinis čempionas D. Stahlis tenkinosi trečia (67,49 m), o pasaulio čempionas slovėnas Kristjanas Čehas – vos septinta pozicija (64,64 m.).
Tai buvo pirmasis M. Aleknos pasirodymas po to, kai jis pranoko beveik keturis dešimtmečius gyvavusį ankstesnį planetos rekordą, nuo pat 1986-ųjų priklausiusį vokiečiui Jurgenui Schultui (74,08 m).
Tiesa, legendinį net 38-erius metus nepajudintą išsilaikiusį J. Schulto rezultatą 27 centimetrais pakoregavęs lietuvis, vis dar laukia, kol jį patvirtins Tarptautinė lengvosios atletikos federacija.
„Čia ilgas procesas iš tikrųjų. Visos procedūros yra atliktos: surinkti metimo batai, apranga, paimtas diskas. Atvažiuos, galbūt pamatuos jo skersmenį. Permatavo ir geležinę ruletę. Viskas, ko reikia pasaulio rekordui, yra padaryta. Dažniausiai viskas užtrunka iki metų. Maždaug spalio mėnesį turėtų patvirtini, gal kiek anksčiau. Nenoriu prognozuoti, bet manau, kad rekordas bus patvirtintas. Jokių problemų tikrai nėra“, – tikino 21-erių metų M. Aleknos treneris Mantas Jusis.
– Kiek psichologiškai svarbus pačiam Mykolui buvo toks pasirodymas ir tokia užtikrinta pergalė, nors dar neoficialiai, bet tapus naujuoju pasaulio rekordininku?
– Mykolui buvo svarbu laimėti. Varžybose jis metė kaip tikras pasaulio rekordininkas – porą metrų toliau nei visi jo varžovai. Manau, tai jam tikrai pridės daugiau pasitikėjimo. Džiaugiamės dėl to. O dabar toliau bus varžybų turas: šiandien tik grįžome, o rytoj ryte jau išskrendame į Jehvį, Estiją, kur vėl susitiksime su pajėgiausiais metikais Heino Lippo memorialo varžybose. Jose bus ir D. Stahlis, ir K. Čehas, ir M. Denny. Suvažiuoja visi pajėgiausi, tai ir mes netikėtai planus pakeitėme. Turėjome nevykti, kadangi Mykolas, yra tik grįžęs iš Amerikos, bet jis jaunas ir nori, tai leisiu varžytis (šypsosi).
– Po tokio iškalbingo „Deimantinės lygos“ etapo, kai praktiškai trimis ir daugiau metrų aplenkti visi varžovai, galima daryti kažkokias išvadas ar visgi dar kiek ankstoka?
– Žinokite, šios varžybos buvo beveik kaip olimpinis finalas. Susitiko pajėgiausi pasaulio metikai, jų buvo net 11. Ir visi suprato, kad norint patekti į finalą, diską reikės numesti toli. Dažniausiai į „Deimantinę lygą“ atvažiuoja tik kokie 8, visi gauna minimum po penkis bandymus ir mėto sau atsipalaidavę, laisvai kaip treniruotėse, taip pretenduodami ir į gerą rezultatą. O čia buvo visi iš pasaulio TOP-10 reitingo, tik Martynas – su prastesniu. Jis aplenkė du pasaulinio lygio varžovus, bet su 63,93 m net nepateko į aštuonetą ir liko devintas. Šis rezultatas gal net olimpadoje būtų garantavęs vietą 12-uke. Tai parodo, kad varžybų lygis buvo labai aukštas.
Visi jaudinosi. Buvo juntama įtampa ir atsakomybė tarp metikų, nes suvažiavo visos skambios pavardės ir per tris mėginimus reikėjo užfiksuoti gerą rezultatą. K. Čechui pirmi du metimai nepavyko (abu neįskaityti), tai trečiu metė tiek, kad tik papultų į finalą. Ketvirtu bandymu jis diską metė virš 70 metrų, bet išžengė iš sektoriaus. Tai varžovai tikrai tą diską mes, žinokite, ir priartės prie 70 metrų gal net jau Estijoje. Mykolui tikrai nebus lengva, ypač po tokios kelionės: Amerika–Afrika–Lietuva–Estija.
– Mykolas sezoną pradėjo daugiau nei įspūdingai, tačiau iki Paryžiaus olimpinių žaidynių – dar du mėnesiai. Ar turi pagrindo pabūgštavimai, kad galbūt savo sportinės formos piką jis pasiekė kiek per anksti?
– Na, ne, tie metimai „Deimantinėje lygoje“ nebuvo kažkokie labai įspūdingi. Buvo šiek tiek skuboti, nenatūralūs, nutraukti, kad tik jis išsilaikytų sektoriuje. Bet vis tiek sugebėjo numesti virš 70 metrų. Aš čia tikrai nematau problemos, kad Mykolas šiuo metu rodo tokius rezultatus. 2021-aisiais jaunimo varžybose jis visą sezoną demonstravo nugalėtojo formą, 2022-aisiais tris mėnesius metė stabiliai nuo 68 iki 70 metrų ir rinko medalius. Tai byloja, kad pagal tą sistemą, pagal kurią treniruojasi, jis geba rodyti gerus sportinius rezultatus kelis mėnesius, nėra to vieno kažkokio piko. Mykolas žiemą treniruojasi sunkiau, o vasarą – lengviau, gal dėl to ir sugeba ištęsti tą sezoną.
– Kokios dar varžybos M. Aleknos laukia iki olimpinio Paryžiaus?
– Artimiausios – minėtos Estijoje, tuomet du „Deimantinės lygos“ etapai Osle ir Stokholme bei Europos čempionatas Romoje. Jis bus svarbiausias, bet ir „Deimantinės lygos“ etapai svarbūs, nes juose susikauni su visais pasaulio geriausiais. Romoje bus tik europiečiai, bet reikia pripažinti, kad Europos disko metikai yra stipriausi ir pasaulyje. Europos čempionatas vyks šiek tiek netradiciškai: ryte bus kvalifikacinės, o vakare – finalinės varžybos. Įdomu, kaip kiekvieno atleto kūnas sureaguos į šitą naują dalyką ir kaip kam seksis.
O dėl „Deimantinės lygos“ etapų čia ir yra pagrindinis toks planas. Jam, kaip jaunam atletui, būdavo labai sunku visą sezoną nesivaržant su geriausiais pasaulio metikais susitikti su jais tik pasaulio čempionate. Tai pridėdavo daug papildomos įtampos, metikas strigdavo ir nebūdavo toks kaip treniruotėse. Šių metų ir yra toks planas, kad NCAA varžybose jis nedalyvauja, o stengiasi įgyti kuo daugiau praktikos kovodamas su geriausiais. Yra šioks toks skirtumas, kai tavo varžovai meta 50 metrų ir kai lipa tau ant kulnų. Tai yra visiškai kitoks jausmas.
– Kitas jūsų auklėtinis Martynas Alekna taip pat dideliais žingsniais artėja prie olimpinio debiuto – Tenerifėjė jam (66,59 m) iki normatyvo pritrūko tik kiek daugiau nei pusės metro (67,20 m). Kokie šiai dienai yra jo šansai prasibrauti tarp tų 32-iejų laimingųjų?
– Kaip tik sėdėjau ir skaičiavau: pagal mano naujausius paskaičiavimus, Martynas atnaujintame olimpiniame reitinge bus arba 23-as, arba 24-as. Bet čia niekada negali būti užtikrintas, nes, pavyzdžiui, prieš dvi dienas Prancūzijos disko metikas, kurio asmeninis rekordas buvo 61 m, numetė beveik 68 metrus ir įvykdė normatyvą. Aš nesuprantu kaip, bet iki liepos 1 dienos niekad nežinai, kiek dar atsiras tokių metikų per visą pasaulį. O jie gali tave labai lengvai išstumti ir tu nevažiuosi į olimpines žaidynes.
Paprastai planuojama, kad apie 15 sportininkų atsirenka pagal normatyvą, o likę – pagal reitingą. Tai Martynas pagal reitingą kol kas pakankamai aukštai stovi. Yra du keliai – arba įvykdai normatyvą, arba patenki pagal reitingą. Dar bus vykdomi nacionaliniai čempionatai, taip pat Europos čempionatas, kuriame bus puikūs šansai gauti daug taškų ir pakilti reitinge, todėl viskas galutinai paaiškės liepos 1 d.
Martyno rezultatas tikrai džiugina – 66,59 m gerose varžybose Tenerifėje. „Deimantinėje lygoje“ su pajėgiausiais metikais – beveik 64 metrai. Tai rodo, kad keletas metų ir jis bus tarp elitinių. Priminsiu, kad jam – tik 23-eji metai. Mykolas čia mus labai lepina savo rezultatais, kai būdamas 21-erių gerina pasaulio rekordą. Čia to niekas niekada nematė. Jeigu nebūtų Mykolo ir Andriaus, tai Martynas tikrai būtų laikomas kylančia Lietuvos disko metimo žvaigžde.
Savaitgalį Martynas dalyvaus Lietuvos lengvosios atletikos federacijos, o tada – „Cosma“ taurės varžybose. Jam reikia fizinę formą atstatyti prieš Europos čempionatą, susistyguoti ir ten kovoti dėl dvyliktuko.
– O kokį įspūdį paliko Andriaus Gudžiaus pasirodymas „Deimantinėje lygoje“ – 65,21 m, pralenktas net K. Čechas ir užimta penkta vieta? Skamba solidžiai?
– Solidžiai, aišku. Andrius yra tituluotas sportininkas, turi įvykdęs olimpinį normatyvą. Manau, jis labai neskuba su savo forma, įsivaizduoju, kad gal turi kokių mikrotraumelių ir jas gydosi. Jam – 33-eji metai, patyręs, žino, kaip ruoštis. Jis kaupiasi pagrindiniam startui – jau trečiosioms olimpinėms žaidynėms, kuriose stengsis pasirodyti kuo geriau. Tokijuje jis iškovojo šeštą vietą, todėl Paryžiuje norės kiek galima labiau priartėti prie medalio.