„Vokietijos priekinės valdymo grupės atvykimas į Lietuvą yra pirmas svarbus žingsnis. Iš viso į Lietuvą atvyks 4,8 tūkst. kareivių ir 200 civilių tarnautojų, kurie tarnauja Bundesvere, ir jie čia bus dislokuoti. Kartu su mūsų lietuvių draugais ir sąjungininkais mes užtikrinsime, kad mūsų brigada pasieks savo galutinį pajėgumą 2027 metais. Mūsų sprendimas nuolat dislokuoti brigadą NATO rytinėje pasienio zonoje yra iš tiesų sprendimas be precedento. Mes prisiimame atsakomybę ir kartu lyderystę NATO rėmuose“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo C. Zimmermannas.
Pasak jo, prisidėjimas prie Lietuvos gynybos reiškia ir Vokietijos saugumo užtikrinimą.
„Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – tarė C. Zimmermanas.
„Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius. Kaip ir Vokietijoje juos išlydėjo jūsų kolega ministras. Tai stiprus mūsų draugystės ženklas. Džiaugiuosi matydamas, kaip Bundesveras yra laukiamas Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Hastenrath: įvertinsime, kaip įgyvendinamas planas
Šiuo metu šalyje dislokuota grupė įvertins, kaip lietuviams sekasi įgyvendinti infrastruktūros darbus, reikalingus viso karinio vieneto priėmimui, teigė pirmadienį į Lietuvą atvykęs pirmojo Vokietijos brigados elemento vadas pulkininkas André Hastenrath.
„Aš regioną aplink Ruklą jau pažįstu ir žinau, kad (infrastruktūra – ELTA) ten labai stropiai statoma. Apie Rūdninkus dar sužinosiu daugiau. 2023 metų vasarį aš gavau paskutinę informaciją apie tai, kas ten vyksta – taip pat yra statoma. Pasižiūrėsime, kas ten vyksta dabar, ir kartu su partneriais Lietuvoje įvertinsime, ar iš tiesų tos gairės, kurias nustatėme praėjusių metų gruodžio mėnesį, yra įgyvendinamos“, – žurnalistams komentavo A. Hastenrath.
„Turime įvertinti dabartinę situaciją ir įsitikinti, ar viskas vyksta pagal nustatytą veiksmų planą“, – pažymėjo jis.
Pulkininkas taip pat detalizavo, kokios pajėgos pirmadienį atkeliavo į Lietuvą.
„Mūsų grupė yra sudaryta iš 21 kario. Mes esame pasiskirstę pagrindines vadovavimo sritis, esame skirtingų sričių specialistai – tai teisininkai, lobistas, yra žmonės, kurie išmano infrastruktūros klausimus. Tai funkcinės sritys, kuriose esame sukaupę patirtį“, – aiškino pulkininkas.
Be to, akcentavo jis, atvyko ir trys tarnautojai, kurie rūpinsis socialiniais klausimais ir taip sieks padėti karių šeimoms, kurios ketina persikelti į Lietuvą.
„Mes norime padėti šeimoms, kurios persikelia į Lietuvą – susirasti NT agentą, susirasti interneto tiekėjus, prekybos centrus ir kitus dalykus, kurie svarbūs šeimoms – kad joms būtų paprasčiau čia apsigyventi“, – teigė pirmojo brigados elemento vadovas, vildamasis, jog šių darbuotojų indėlis padės pritraukti į Lietuvą daugiau karių su šeimomis.
Pirmojo brigados elemento vadas taip pat patikino, kad jam bei jo šeimai susirasti būstą Lietuvoje buvo nesudėtinga.
„Aš asmeniškai susiradau butą, gegužės 1 dieną iš Vokietijos atvyks mano žmona. Mums buvo pakankamai paprasta surasti internetu, susisiekėme su NT agentu Lietuvoje, susiradome namą“, – sakė A. Hastenrath.
„Tai mums nebuvo didelis iššūkis, nesusidūrėme su kokiomis nors problemomis“, – pridūrė jis.
Vokietijos pusė ne kartą įrodė, kad laikosi duoto žodžio, teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Šiandien, nepraėjus nė keturiems mėnesiams po Lietuvos ir Vokietijos pasirašyto brigados dislokavimo plano į mūsų valstybę, atvyko 45-osios motorizuotos brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė. Vokietijos karinė ir politinė vadovybė, o ir kiekvienas šios valstybės Lietuvoje dislokuotas karininkas ir karys, ne kartą įrodė duoto žodžio laikymąsi, kad, kas pažadėta – tas padaryta, yra kiekvieno Vokietijos piliečio kraujyje ir DNR. Mums tai reiškia efektyvesnį priešo atgrasymą ir dar didesnį saugumą, ir yra išskirtinės lyderystės bei įsipareigojimo pavyzdys, kuomet realiai matome, kad NATO kolektyvinė gynyba ir vienybė veikia pas mus“, – dėstė jis.
Be kita ko, V. Rupšys pasidžiaugė šiais metais vyksiančiomis bendromis Lietuvos ir Vokietijos pratybomis „Grand Quadriga 2024“. Kaip skelbta anksčiau, jų metu į Lietuvą bus perdislokuota daugiau kaip 4,5 tūkst. karių bei apie 200 kovinės technikos vienetų.
„Per pratybas į Lietuvą atvyks ir užduotis vykdys tūkstančiai Vokietijos karių, daugiau nei tūkstantis karinės technikos ir ginkluotės. Tai bus unikali galimybė tiek Vokietijos kariams, tiek mums treniruotis ir didinti tarpusavio sąveiką“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Planuoja, kad brigada bus suformuota 2027 m. pabaigoje
Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas pažymėjo, kad į Lietuvą atvykę pirmieji brigados kariai mūsų šalyje jau turi patirties.
„Šios brigados sukūrimas yra bendras Bundesvero siekis ir šiandien Vokietijos kariuomenė turi žengti pirmuosius žingsnius <...>. Daugelis iš šių žmonių, kurie į Lietuvą atvyks dar šiais metais, jie turi jau kažkokią patirtį Lietuvoje. Mes jau turime septynerių metų bendradarbiavimo patirtį su Lietuva“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Maisas.
Jis teigė, kad iki 2027 metų pabaigos planuojama visiškai suformuoti vokiečių brigadą Lietuvoje.
„Kai tik bus sukurta brigados pajėgų infrastruktūra, mes perkelsime karius į Lietuvą, viskas vyks palaipsniui. Planuojame, kad 45-oji mechanizuotoji brigada „Lietuva“ bus visiškai suformuota iki 2027 metų pabaigos. Iki tol, formuojant brigadą, mes ir toliau bendradarbiausime NATO batalione su Nyderlandų ir Belgijos partneriais, ir vykdysime padidino budrumo veiklą, kad pasiruoštume brigados perkėlimui į Lietuvą“, – dėstė Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas.
Brigados dislokavimas Lietuvoje, pasak jo, rodo, kad Vokietija prisiima atsakomybę už saugumą ir taiką Europoje.
„Čia kaip NATO partneriai Šaltojo karo metais saugojo taiką ir laisvę Vokietijos teritorijoje, taip šiandien mūsų užduotis – atgrasyti nuo puolimo už Vokietijos ribų ir prireikus apginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą. Tai yra mūsų užduotis ir mes kartu su mūsų draugais iš Lietuvos įvykdysim šią užduotį“, – teigė A. Maisas.
Kol kas nežino, kiek atvyks šeimos narių
Jis sakė kol kas negalintis atsakyti, kiek į Lietuvą atvyks karių šeimos narių.
„Mes galim įsakyti kareiviams atvykti į Lietuvą, tačiau negalime įsakyti jų šeimos nariams vykti į Lietuvą. Tai yra laisvas apsisprendimas. Kiekvienas karys priima šį sprendimą pats, ar atvyksta į Lietuvą su savo šeima, ar ne.
Spėjame, bandysime dar skaičiuoti tiksliau, tačiau, bėgant laikui, mes sukonkretinsime šiuos duomenis. Manau, kad viskas vyks bangomis, palaipsniui, dar negaliu visiškai užtikrintai atsakyti į šį klausimą, tačiau didelį dėmesį skrisime apibrėždami šį skaičių“, – nurodė Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas patikino, kad Lietuva bus pasiruošusi bet kokiam scenarijui.
„Mes tikrai būsime pasiruošę bet kokiam variantui. Savo modeliavimuose matome galimybę, kad trečdalis Vokietijos karių galėtų būti su šeimomis. Tai ruošiamės tokiam scenarijui. Jei jis bus kitoks, būsime pasiruošę ir kitokiam“, – teigė politikas.
„Mes esame labai suinteresuoti, kad Vokietijos kariai, jeigu norėtų, atvyktų su savo šeimomis. Nes norime užmegzti artimesnį ryšį su Lietuvos visuomene, nes taip tik yra sukuriamas pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. Ir taip yra užtikrinamas didesnis saugumas“, – pabrėžė Vokietijos ambasadorius C. Zimmermanas.
Kasčiūnas: kaštus dalinsimės
Į Lietuvą atvykusius pirmuosius Vokietijos brigados karius krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pasveikino vokiškai. Jis tikino padarysiantis viską, kad atvykę kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie.
„85 proc. lietuvių pritaria Vokietijos karinių pajėgų dalyvavimui ir dislokavimui Lietuvoje. Mes padarysime viską, ką turime padaryti, kad jūsų kariai Lietuvoje jaustųsi kaip namie“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – istorinio etapo pradžia.
„Esame tam tikro istorinio etapo pradžioje, kai Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje po truputį tampa realybe. Esu įsitikinęs, kad tai yra negrįžtamas procesas. Gynybos planavimo prasme, mes darome didelį žingsnį link priešakinės gynybos įgyvendinimo“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Joks priešas iš Rytų net nepagalvos, kad galima būtų testuoti NATO 5-ąjį straipsnį“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas akcentavo, kad Vokietijos brigada yra ne tik Vyriausybės, bet ir jo asmeninis prioritetas.
Kiek anksčiau pirmadienį L. Kasčiūnas paminėjo, jog Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje kartu su karių ir jų šeimų apgyvendinimu šaliai atsieis apie 800 mln. eurų. Tiesa, bendrai, anot jo, šalys kaštus dalinsis.
„Ta suma, 800 mln. eurų, yra kryptis, kurią mes matom kaip galimą sumą, kurios reikės visam šitam dideliam projektui. Be jokios abejonės, mes esam dar procese, lygiai taip pat – ir kaštų pasidalijimo procese <...>. Bet, pavyzdžiui, šita pirmoji valdymo grupė, kuri jau atvyko, tai yra žmonės, kurie apsigyvens ir patys ieškos nuomos Vilniuje. Tai ir yra sprendimas – būsim lankstūs, ir girdėdami vokiečių poreikius, vertindami savo galimybes, padarysime viską, kad problemos būtų išspręstos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Visgi, kuri šalis mokės už kitų Vokietijos karių apgyvendinimą Lietuvoje, L. Kasčiūnas kol kas nesiėmė kalbėti.
„Nelabai noriu dabar leistis į detales, dar yra tam tikrų derybinių dalykų. Tos detalės paaiškės labai greitai. Tada ir paskelbsime kaštų pasidalijamą. Nes dabar tai vis tiek nerodys viso kaštų paveikslo, kurį jūs norite matyti“, – teigė ministras.
Šių metų vasarį dvišalei Vilniaus ir Berlyno darbo grupei vadovaujantis Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis teigė, kad atvykusieji vokiečiai, kuriems reikės, Lietuvoje būstus nuomosis bendroje nekilnojamojo turto rinkoje.
„Kaip ir visi kiti žmonės, kaip ir daugybė gyventojų, tiesiog nuomosis būstus“, – tikino V. Urbelis.
Pirmadienį į Vilnių atvyko pirmieji Vokietijos brigados kariai ir Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas A. Maisas.
Skelbta, kad kariai ir įsikurs Vilniuje, jie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su šeimomis. Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis, o visą operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Įsipareigojo sukurti infrastruktūrą
Gruodžio 18 dieną Lietuvos ir Vokietijos krašto apsaugos ministrai pasirašė veiksmų planą dėl brigados pavadinimu „Lietuva“ dislokavimo mūsų šalyje.
Neoficialų plano vertinimą skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jame numatoma, kad brigados dislokavimas didžiąja dalimi vyks 2025–2026 metais, kai tik Lietuva užtikrins sutartas sąlygas dėl karinės ir civilinės infrastruktūros.
„Vokietijos pajėgų dislokavimas Lietuvoje vyks palaipsniui, atsižvelgiant į sutartos karinės ir civilinės infrastruktūros prieinamumą“, – dėstoma dokumente.
Planuojama, kad pilnas operacinis brigados pajėgumas bus pasiektas iki 2027 metų pabaigos.
„Vokietija ir Lietuva sutaria, kad labai svarbu užtikrinti, jog skyrimas į Brigadą „Lietuva“ bundesvero kariams būtų patrauklus“, – teigiama plane.
Tad Lietuva be labai gerų sąlygų mokymams ir pratyboms įsipareigojo sukurti ar užtikrinti tiek civilinę, tiek karinę infrastruktūrą atsižvelgdama į Vokietijos išreikštus ir šalių tarpusavyje suderintus reikalavimus.
„Atsakomybės ir kaštų pasidalijimas, įskaitant priimančiosios šalies paramos paslaugas, taip pat finansavimą ir veikimo principus, bus sutarti ir išsamiai išdėstyti techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“, – numatoma plane.
Jame pažymima, kad brigada įsikurs Rūdninkuose ir Rukloje, kur „bus statomos kareivinės ir gyvenamosios patalpos bundesvero personalui pagal Vokietijos išreikštus ir su Lietuva suderintus reikalavimus abiejų šalių sutarimu“.
Šeimos gyvens Vilniuje, Kaune ar netoli šių miestų
„Kadangi būtinos labai geros sąlygos mokymams, modernizuojant mokomuosius poligonus arba statant naują infrastruktūrą Rūdninkuose ir Rukloje, bus atsižvelgta į Vokietijos reikalavimus mokymų ir pratybų infrastruktūrai“, – teigiama plane.
Numatoma, kad brigados logistiniai centrai bus vystomi netoli Šiaulių ir kitose sutartose vietose.
Plane taip pat reiškiamas įsipareigojimas sudaryti sąlygas, kad bundesvero kariai į Lietuvą galėtų atvykti su savo šeimos nariais.
„Tam reikalinga specifinė civilinė infrastruktūra, ypač, tačiau neapsiribojant, būstu šeimoms bei vaikų priežiūros įstaigomis ir mokyklomis“, – pažymima dokumente.
Numatoma, kad šeimos apsigyvens Vilniuje ir Kaune ar netoli šių miestų, įvardijamos dvi apgyvendinimo galimybės: atvykusieji būstą galėtų nuomotis arba galėtų būti vystomi nauji gyvenamieji kvartalai.
Plane įtvirtintas gerų keliavimo tarp Vokietijos ir Lietuvos sąlygų (ypač skrydžių) pageidavimas, transporto jungčių (ypač vietinio viešojo keleivinio transporto) tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos gerinimas.
„Siekiant užtikrinti medicinos paslaugas bus svarbu remtis Lietuvos sveikatos priežiūros sistema.
Vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams“, – priduriama dokumente.
„4 procentai“ yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje: https://4procentai.lt/