Parengti pirmieji instruktoriai
Prieš pat Velykas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko Žinių ir įgūdžių pilietiniam pasipriešinimui programos pirmojo modulio mokymai, kurių metų Lietuvos šaulių sąjungos, Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių gelbėtojų mokyklos instruktoriams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams buvo suteiktos žinios apie hibridines grėsmes, priemones joms užkardinti ir valstybės bei visuomenės atsparumui stiprinti.
„Lietuvos karo akademija kartu su Mobilizacijos departamentu sukūrė pilietinio pasipriešinimo modulius, kurių metu bus apmokyti instruktoriai. Mums teks parengti visuomenę pilietiniam pasipriešinimui, didinti jos atsparumą hibridinėms grėsmėms. Alytaus apskrityje šiandien esu pirmasis tam paruoštas žmogus ir pagal krašto apsaugos ministro įsakymą turėsiu apmokyti savivaldybių parengties pareigūnus, vesti mokymus įvairioms organizacijoms ir rengti visuomenę pilietiniam pasipriešinimui. Mokymuose nebuvo daug vietų, todėl iš Alytaus apskrities Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės buvau deleguotas tik aš. Visai Lietuvai paruošta vos pora dešimčių pirmųjų instruktorių“, – pasakojo Druskininkų Giedriaus Matulionio 103-osios šaulių kuopos vadas.
Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Druskininkų karių reabilitacijos centro ryšių su žiniasklaida specialistu šiuo metu dirbantis R. Šerpatauskas pilietinės tvirtybės sėmėsi iš Lietuvos kurorte gydomų Ukrainos karių dar tuomet, kai atviras Rusijos puolimas nebuvo prasidėjęs, o hibridinis konfliktas Donbase vos ruseno. Pirmiausia jis talkino sveikstantiems sunkius sužeidimus patyrusiems ukrainiečiams visuomeniniais pagrindais ir tik įrodęs savo veiklos prasmingumą tapo oficialiu karių reabilitacijos centro darbuotoju. Paskui buvo daugybė vizitų Ukrainoje, Lietuvos ir Ukrainos valstybinių apdovanojimų. Tačiau svarbiausia dovana Ramūnas vadina nenutrūkstantį ryšį su jo draugais tapusiais Ukrainos didvyriais, kurių dvasios stiprybės ir sukauptos patirties gali prireikti ir mūsų šaliai.
Privalome įžvelgti ryšį tarp pavienių incidentų
Paklaustas, ar mūsų visuomenė yra pasirengus rimtiems išbandymams, gyventojai žinotų ką daryti, nekeltų panikos ir netrukdytų savo chaotiškais veiksmais kariškiams, R. Šerpatauskas suabejojo ar tai kas nors žino, kol iš tikrųjų nenutiko kažkas grėsmingo.
„Sunku pasakyti, kiek žmonių pasidomėjo savarankiškai, apsilankė tinklapyje LT72.lt, analizavo šeimos pasirengimo krizėms planą ar susidėjo išvykimo krepšį. Bet visuomenės susidomėjimas tikrai yra, nes pats asmeniškai sulaukiu kvietimų atvykti, skaityti paskaitas. Netgi besimokydamas minėtuose Karo akademijos kursuose, tarpuose tarp užsiėmimų surengiau paskaitą Nacionalinio vėžio instituto medikams“, – sakė Ramūnas.
Šiuolaikiniu karinius konfliktus visada lydi informacinė kampanija, kibernetinės atakos ir agresoriaus pastangos sutrikdyti užpultos šalies visuomenę, todėl pilietinio pasipriešinimo instruktoriai mokys mus atskirti patikimą informaciją nuo melo, pateiks hibridinių atakų pavyzdžius.
„Kai susidėlioji iš fragmentų visą įvykių paveikslą, tampa aišku, kad tai buvo ne atsitiktiniai įvykiai, o koordinuotas veikimas. Pakanka susidėlioti taškus ir nubrėžti laiko ašį“, – kalbėjo Ramūnas.
Vienu iš tokių išpuolių grandinių R. Šerpatauskas vadina Adolfo Ramanausko Vanago paminklų Merkinėje ir Lazdijų rajone niekinimą, Holokausto aukų paminklo Druskininkuose nuvertimą, panašias provokacijas Latvijoje ir Estijoje. Tik sulaikius įtariamuosius visuomenė sužinojo, kad tai nebuvo pavieniai chuliganiški veiksmai.
„Dar įterpčiau Z raidžių paišymą ant dviračių takų Druskininkuose, kuris laike į tai įsiterpia. Mano manymu, sąsajas tarp tų įvykių įžvelgti gali ne tik žvalgybos operacijų specialistai, bet ir bet kuris šaltai mąstantis žmogus, turintis šiek tiek žinių. Turėtų būti kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga išmokti tai suprasti“, – sakė kurorto šaulių vadas.
Raigardo posto uždarymas sustiprino Pietų Lietuvos saugumą
Ramūnui pasitaiko bendrauti su įvairių amžiaus grupių žmonėmis nuo jaunųjų šauliukų iki senjorų ir tenka konstatuoti, kad vyresni žmonės pernelyg lengvai patiki socialiniuose tinkluose plintančia dezinformacija, neapgalvotai suskumba ja dalintis, siuntinėti kitiems nuorodas privačiomis žinutėmis, neapdairiai atiduoda savo paskyras sukčiams.
R. Šerpatauskas žada nepalikti šių žmonių nuošalyje ir, jei tik bus pakviestas, pirmiausia pasidalinti savo žiniomis su senjorų organizacijų nariais.
„Vyresni žmonės sovietmečiu ir vėliau buvo įpratę tikėti viskuo, ką rodo televizorius, o dabar lengviau pasimauna ant dezinformacijos, pasiekiančios juos kompiuterio ar išmanaus telefono ekrane. Be to nemaža Pietų Lietuvos gyventojų dalis vis dar žiūri iš Baltarusijos transliuojamus televizijos kanalus, kurių net ir pramoginis turinys gausiai atskiestas priešiška mūsų šaliai propaganda“, – sakė Ramūnas.
Baltarusijos įtaka visam Dzūkijos regionui buvo ir iš dalies tebėra itin juntama Druskininkų kurorte. Prieš uždarant Raigardo pasienio postą iš Druskininkų autobusų stoties į Gardiną kas valandą išvykdavo pilni žmonių autobusai, mieste kone kas antras automobilis buvo baltarusiškais numeriais, o apie Lukašenkos KGB veikimą kurorte sklandė legendos.
Paklaustas, ar Raigardo pasienio kontrolės posto uždarymas sustiprino Pietų Lietuvos saugumą, R. Šerpatauskas neabejodamas tokiam teiginiui pritarė ir papasakojo jam žinomus atvejus, kai apsipirkti į Gardiną išvykę druskininkiečiai buvo verbuojami teikti informaciją kaimyninės šalies žvalgybai.
„Baltarusių Druskininkuose šiek teik sumažėjo, bet jų vis dar yra. Bet reguliariai važinėjančių įsigyti pigesnio kuro ir rūkalų druskininkiečių gerokai sumažėjo, kai reikia daryti šimtų kilometrų lankstą per Medininkus. Sumažėjo ir grėsmė, kad jie ten bus užverbuoti. Pats vieną tokį žmogų pažįstu, kuris vieną dieną nuvyko įsipilti kuro, gal dar kažko ir buvo sulaikytas baltarusių saugumo tarnybų, nuvežtas į apklausą. Buvo bandoma pasiūlyti jam bendradarbiauti, o priešingu atveju automobilyje bus „surasti“ šoviniai, narkotikai ar dar kažkas draudžiamo ir jis ten ilgam įstrigs. Tai vyras pasielgė teisingai – grįžęs viską papasakojo mūsų Valstybės saugumo departamento pareigūnams. Ir daugiau į Baltarusiją nevažiuoja“, – pasakojo Druskininkų šaulių vadas.
R. Šerpatausko teigimu, galime tik numanyti, kiek pasitaikė žmonių, kurie patys vertėsi ne itin teisėtu baltarusiškų prekių gabenimu bei perpardavimu, todėl nebuvo ypatingai lojalūs savo tėvynei ir sutiko talkinti Lukašenkos KGB. O kai važinėjančių per sieną liko mažiau, tai ir verbavimo bazė sumažėjo.