„Stadionas ir toliau generuos pajamas. Vis tiek tai bus mokesčiai kažkada surenkami. Mes negalime būti kaip Albanija, kur ant kiekvieno kampo pastatyti betoniniai bunkeriai ir betoniniai ugnies taškai. Vis tiek gyvenimas tęsiasi toliau. Tas pats, pavyzdžiui, ir slėptuvės Vilniuje, bet ne tik Vilniuje. Mes visada kalbame apie Vilnių, bet yra ir Kaunas, yra ir Klaipėda, ir Biržai, yra ir Jonava, ir Visaginas.
O Visaginas turi visai geras slėptuves radiacines. Bet yra aibė kitų miestelių. Tai vėlgi, tu negali militarizuoti visos valstybės. Turi būti dalis ir yra, pavyzdžiui, kariuomenė, Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, kitos tarnybos, kurios už tai ir gauna pinigus, kad visą tą darbą darytų, kad mes negalvotume apie tai“, – tvirtino D. Antanaitis.
Tačiau kitokią nuomonę dėl nacionalinio stadiono statybų tokiu metu turi prezidentui, ministrei pirmininkei bei Seimo nariams kreipimąsi pasirašę 24 atsargos kariai. Kreipimesi įvardyta 14 punktų, o 11-ame rašoma: „Būtinas efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas, atsisakant investicijų į neprioritetinius ar mažiau svarbius projektus.“
Vienas iš pasirašiusiųjų – buvęs VSD vadas G. Grina. Jis teigė: „Mes kalbame apie iššūkius ir apie prioritetus. Jeigu visi politikai, beveik visi, kalba, kad mums čia reikia labai rimtai ruoštis, tai tada man kyla klausimas apie stadiono reikalingumą. Jeigu, kaip Darius sako, kažkada atsipirks, kažkada gal ir grėsmės nebebus, gal ir atsipirks.“
„Grėsmės atveju užsiimti tokių objektų statyba, tai nežinau, ar čia labai išmanu, ar išmintinga“, – kalbėjo G. Grina bei pridūrė, siekis statyti stadioną griauna valstybės tikėjimą mintimi, kad mums reikia ruoštis gynybai. „Kai visuomenė mato, kad yra statomas stadionas, o ne ruošiamasi gynybai, tai atitinkamai ir visuomenės nuomonė yra, ir tikėjimas politikais. Nieko nėra blogiau, kai žmonės netiki politikais, valdžia ir apskritai valstybe“, – kalbėjo buvęs VSD vadas.
Į klausimą apie slėptuvių statybas Vilniuje, ar įmanoma jas greitai pasiruošti, G. Grina atsakė: „Nesu statybos kažkoks žinovas, bet galiu taip mėgėjiškai pasakyti, kad tikrai neįmanoma. Žiūrint, koks laikas nustatytas, jei per 10 metų, tai gal ir įmanoma. Jeigu pasakys politikai, kad statome per vienerius metus, tai aš taip suabejočiau, ar įmanoma per vienerius metus pristatyti tiek slėptuvių gerai pusei milijono gyventojų.“
Ruošimasis gynybai apima ne tik slėptuvių pasiruošimą, taip pat reikia ir plano, ir bendro pasirengimo, kalbama ir apie šauktinių sistemos pokyčius. Abu diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko, kad į šauktinių sąrašą turėtų būti įtraukiamos ir merginos.
„Šaukti galima bet kiek ir bet ką, bet reikia žinoti, kiek kariuomenė gali tų šauktinių apmokyti, priimti“, – kalbėjo G. Grina pridurdamas, kad tam reikalinga infrastruktūra. Bet tai – tik praktinis dalykas, kitas dalykas, kurio reikia – ideologinis. „Jeigu valstybė nesugeba politiniu lygiu pasakyti, kad visi turi tarnauti, tai čia jau yra problema“, – kalbėjo buvęs VSD vadas ir pabrėžė, kad būtent nuo to reikia ir pradėti.
„Politikai bijo priimti tam tikrą sprendimą, nes visuomenė yra nepasiruošusi, bet kaip tu paruoši visuomenę, jeigu tu jos neprivesi prie to atsakymo“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Diskusijos „Ar reikia ruoštis karui, ar nusiraminti?“ metu D. Antanaitis teigė, kad kiekvienam asmeniui reikia galvoti savo galva, tačiau ne vieną kartą pakartojo ir Lietuvos kariuomenės feisbuke išplatinto pranešimo pirmąją eilutę „Karo šiandien nebus“. „Mes esame laisvi žmonės, o laisvė pirmiausia yra atsakomybė už savo veiksmus“, – teigė karybos ekspertas.
Kalbėdamas, kad reikia ne bijoti, o būti atsargiems, D. Antanaitis teigė: „Ar bus karas? Be abejo, kad kažkada bus. Bet aš nežinau, kada. Ir niekas nežino. Bet kuris, kuris sako, kad dveji metai, aštuoneri, dvi savaitės, trys mėnesiai – jis meluoja. Niekas ateities nežino.“
Delfi plius tinklalaidėje „Dvi pusės“ taip pat buvo įvertintos grėsmės, kurias gali kelti į Lietuvą atvykę rusai bei baltarusiai. Taip pat buvo diskutuojama dėl galimybės Lietuvoje gaminti ginkluotę.
Delfi plius tinklalaidę „Dvi pusės“ žiūrėkite kas antrą šeštadienį.
„4 procentai“ yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania”, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje www.4procentai.lt