Lietuvai nebuvo paprasta įstoti į Aljansą, bet grįžimas į tarptautinę erdvę, narystė Europos Sąjungoje ir NATO buvo vieni svarbiausių strateginių tikslų, siekiant užtikrinti 1990 m. nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos saugią ateitį. Dar 1994 m. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti nare ir prisijungė prie programos „Partnerystė taikos labui“ (angl. Partnership for Peace). 1996 m. buvo priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
Užsienio reikalų ministerijos atstovo teigimu, narystę NATO pavyko pasiekti tik sutelkus Lietuvos institucijų ir žmonių pastangas: „Daug dirbome ta linkme, darėme visus reikalingus „namų darbus“ ir vykdėme esmines saugumo ir gynybos reformas ruošiantis narystei. Nuosekliai didinome Lietuvos žinomumą, siekėme parodyti ir įtikinti partnerius dėl mūsų pažangos siekiant saugumo bei stabilumo Baltijos regione. 1997 m. įsteigėme Lietuvos misiją prie NATO. Lietuva turėjo įrodyti galinti prisidėti prie Aljanso saugumo užtikrinimo, todėl ruošiantis narystei prisidėjome prie NATO misijų Kosove ir Afganistane“.
Pirmieji žingsniai – vos atkūrus nepriklausomybę
1991 m. gegužės 31 dieną įvyko pirmasis istorijoje neoficialus Lietuvos delegacijos, vadovaujamos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio, vizitas į NATO būstinę. Kadangi tuo metu nebuvo įmanoma suorganizuoti oficialaus susitikimo, Lietuvos delegacijos apsilankymui NATO būstinėje tarpininkavo Danijos misija prie NATO. Vėliau, tų pačių metų gruodį Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
Kitų metų sausio 13-ąją ambasadorius Adolfas Venskus oficialiai pradėjo eiti Lietuvos atstovo Briuselyje ryšiams su Europos Bendrija ir NATO reikalams pareigas. Dar po metų Lietuvos Seimo partijos kreipėsi į tuometinį prezidentą Algirdą Brazauską dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO. Vėliau Seimas išleido memorandumą dėl pamatinių Lietuvos nacionalinės užsienio politikos principų.
1994 m. sausio 4 d. prezidentas A. Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Verneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną A. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.
1996-aisiais Lietuvoje priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
„Manome, kad svarbiausią vaidmenį įstojimui suvaidino tai, kad Lietuva aiškiai pademonstravo, jog yra pasirengusi prisidėti prie saugumo užtikrinimo. Šiame kontekste buvo svarbus sprendimas paremti JAV kovoje prieš terorizmą po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių. Dėl savo indėlio ir įsitraukimo Lietuva buvo pripažinta kaip saugumo tiekėja, o ne tik vartotoja. Taip pat veikėme kartu su kitomis Baltijos ir Rytų Europos šalimis, siekdami parodyti bendrą mūsų visuomenių ryžtą ir padarytus darbus siekiant narystės NATO. 2023 m. Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas yra reikšmingas Lietuvos indėlio ir aktyvių veiksmų būnant NATO sąjungininkais pripažinimas“, – Delfi sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Istoriniai 2004-ieji metai
1997 m. buvo itin reikšmingi Lietuvos įstojimui į Aljansą, mat liepos 8–9 d. NATO šalių vadovų susitikime Madride pažymėta, kad Baltijos šalys padarė pažangą siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione. Rugpjūčio 1 d. buvo įsteigta Lietuvos misija prie NATO. Spalį buvęs Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO.
Kitais metais JAV ir trijų Baltijos valstybių prezidentai pasirašė bendradarbiavimo chartiją. O 1999 m. vykusiame NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga siekiant narystės organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padėsiantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.
2000 m. gegužės 18–19 d. Vilniuje įvyko devynių NATO kandidačių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu paskelbtu „Vilniaus pareiškimu“ patvirtintas įsipareigojimas kartu su Europos valstybėmis, JAV ir Kanada kurti vieningą bei laisvą Europą. Šio susitikimo dalyvės (vėliau prisijungus ir Kroatijai) susibūrė į „Vilniaus dešimtuko“ grupę.
Nors pernai Vilniuje vyko pirmasis istorijoje NATO viršūnių susitikimas, dar 2001-aisiais Lietuvos sostinėje į Parlamentinės asamblėjos pavasario sesiją buvo susirinkę Aljanso nariai. Po metų, lapkričio 21 d., Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės. O 2003 m. kovo 26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties, kitaip vadinamos Vašingtono sutartimi, protokolai.
Svarbiausi Lietuvos ir NATO santykių metai – 2004-ieji. Kovo 10 d. Lietuvos Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį. Kovo 29 d. tuometinis ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, lankydamasis Vašingtone kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais, įteikė JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.
2004 m. kovo 29 d. Šiaulių oro uoste nusileido pirmieji 2 Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „F-16 Fighting Falcon“. Nuo tos akimirkos sąjungininkai pradėjo vykdyti NATO Baltijos oro policijos misiją. Balandžio 2 d. Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje.
Pernai Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo įtvirtintas sąjungininkų įsipareigojimas skirti ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybai. „Tai yra absoliutus minimumas. Lietuva šiuo metu gynybai skiria 2,77 proc. BVP ir pagal šį rodiklį esame tarp 5 pirmaujančių NATO šalių. Lietuvos gynybos biudžetas augo daugiau nei 300 % nuo 2014 m. – tai didžiausias augimas tarp Aljanso narių. Tačiau, reaguojant į saugumo iššūkius, siekiant įgyvendinti gynybos planus ir NATO sutarties 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja sąjungininkus plėtoti individualius ir kolektyvinius gynybinius pajėgumus, matome stiprų poreikį ir toliau didinti investicijas į gynybą Lietuvoje. Reikšmingai investuodami į gynybą taip pat demonstruojame tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, paremtai Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio principu“, – apie dabartinę narystės NATO situaciją kalbėjo Užsienio reikalų ministerija.