„Sutarta, kad STT – ELTA) priėmus sprendimą vėl kalbėsimės su institucijomis. Tačiau, matyt, problema vienokia ar kitokia egzistuoja, kadangi bent jau pagal pateiktą informaciją keleto paskutinių metų eigoje tyrimai institucijų buvo pradėti – kokių kol kas tai nėra patikslinta“, – žurnalistams po posėdžio sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
Politikas mano, kad komisija turės savo pasiūlymų, kaip užtikrinti skaidrumą šioje srityje.
„Reikia pasižiūrėti, kiek yra deklaruojami politikų įvairiausi susitikimai, ypatingai, jeigu tai liečia verslo sritis, įsigijimus, konkursus, viešuosius pirkimus. Čia dar turbūt turėsime savo siūlymų kaip komisija“, – salė A. Stončaitis.
„Bet, kaip minėjau, mes būsime priversti grįžti į uždarą posėdį ir tada išklausyti institucijų informaciją“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė tikina, kad sprendimas, ar pradėti tyrimą, STT turėtų priimti per ketvirtadienį.
„Terminas 10 dienų dar nėra pasibaigęs. Terminas ryt, mes dar negavome priimto sprendimo. Kai bus gautas sprendimas, mes tai įvertinsime ir tada bus informuota visuomenė apie tai“, – patikino ji.
A. Anušauskas teigia, kad politikams reikėtų pateikti rekomendacijas
Savo ruožtu buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po posėdžio svarstė, kad STT galėtų priimti ir rekomendacinio pobūdžio sprendimus, susijusius su korupcijos prevencija.
„Aš pateikiau panašią informaciją, kurią pateikiau ir STT. Tik galbūt STT turi galimybes tą informaciją, jeigu ji riboto naudojimo, pasitikslinti“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad dabar laukiama STT sprendimo.
„Nebūtinai tas sprendimas, kaip visi tikisi, (baigsis – ELTA) būtinai kažkokiu ikiteisminiu tyrimu.Tai gali būti sprendimas su įvairiomis rekomendacijomis“, – pažymėjo politikas.
A. Anušauskas mano, kad Antikorupcijos komisija taip pat galėtų pateikti rekomendacijas, kaip turėtų elgtis su lobizmo atvejais susidūrę politikai.
„Galbūt reikėtų ir iš Antikorupcijos komisijos rekomendacijų Seimo nariams, kitiems politikams, ką daryti tokiais atvejais, kur kreiptis, jeigu jūs gaunate kokią nors informaciją apie viešuosius pirkimus“, – sakė A. Anušauskas.
„Galbūt reiktų kreiptis ne į perkančias institucijas, nes tai atrodo kaip spaudimas joms priimti vienokius ar kitokius (sprendimus – ELTA), o kreiptis, pavyzdžiui, į Viešųjų pirkimų tarnybą, į kažkokias kitas institucijas, kurios būtų objektyvios šiuo atveju ir tai neatrodytų tikrai kaip spaudimas perkančiai organizacijai“, – svarstė jis.
ELTA primena, kad iš pareigų pasitraukęs A. Anušauskas teigė darbo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas įvertino kaip labai rimtas. Į minėtus A. Anušausko pareiškimus suskubo reaguoti ir parlamento opozicija. Seimo mažumai priklausančios partijos pareiškė, kad nebedalyvaus premjerės pirmadienį organizuojamame susitikime, kuriame bus svarstomas lėšų gynybai klausimas. Dėl tų pačių A. Anušausko užuominų partija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.
STT savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Visgi, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narį R. Lopatą. Pastarasis tvirtino, kad nėra aišku, ar STT analizuojami duomenys susiję su juo pačiu, ar su galima korupcija pačioje KAM.
Seimo NSGK ketina tęsti darbus tik sulaukus tarnybų išvadų dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje
Opozicijai prakalbus apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) veiklos stabdymą, trečiadienį komiteto nariai nutarė tęsti darbus tik sulaukus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros išvadų dėl buvusio krašto apsaugos ministro A. Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją gynybos srityje.
„Informuojame, kad laukiame atsakymų iš tarnybų“, – posėdžio metu teigė komiteto pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Jam antrino ir kiti parlamento mažumos atstovai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį, jog STT turėtų priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos srityje, dar šį ketvirtadienį.
„Labai logiškas, paprastas sprendimas – nedaryti jokio greito sprendimo tol, kol bus patikrintos visos aplinkybės“, – paaiškino jis.
„Šią savaitę turėtų būti atsakymas iš prokuratūros“, – pridūrė S. Skvernelis.
Tuo metu socialdemokratė Dovilė Šakalienė, tęsdama kolegų pasisakymus, nurodė, jog kilus abejonėms dėl skaidrumo krašto apsaugos srityje mestas šešėlis ir ant NSGK narių. Tad, pažymėjo ji, neatsakius į visus klausimus, sunku būtų įsivaizduoti tinkamą komiteto veiklą.
„Skaidrumas ir pasitikėjimas yra svarbiausi dalykai priimant politinius sprendimus – ypatingai tokioje jautrioje srityje kaip valstybės saugumas“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Suprantu, kad kai in corpore visam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra iškeltas klausimas dėl mūsų skaidrumo ir pasitikėjimo komitetu, mes turime turėti tuos atsakymus, kad galėtume konstruktyviai dirbti“, – apibendrino ji.
Visgi, trečiadienį vykusiame posėdyje valdančiųjų atstovai nedalyvavo.
ELTA primena, kad atsistatydinus krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, naujuoju KAM vadovu paskirtas buvęs NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Iš pareigų besitraukiantis A. Anušauskas teigė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT ir Generalinės prokuratūros vadovybe.
STT savo ruožtu pranešė, kad šiuo metu ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Visgi, tarnyba patvirtino iš ministerijos sulaukusi informacijos apie Seimo narį, parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narį R. Lopatą. Generalinės prokuratūros pavedimu STT ėmė aiškintis situaciją dėl A. Anušausko pareiškimų detaliau – tarnyba apklausė R. Lopatą, L. Kasčiūną, A. Armonaitę bei patį A. Anušauską.
Sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, tarnybos turėtų priimti jau ketvirtadienį.
„4 procentai“ yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania”, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje www.4procentai.lt