Nors prestižiškiausios miesto dalies įvaizdžio nepaleidžia senamiestis, D. Barcytė siūlo nepamiršti ir Antakalnio, kuriame buvo įsikūrusi ne viena elito šeima. Tai – didžiausias istorinis Vilniaus priemiestis, kurio gamta skatino didikus ir turtingus miestiečius įkurti čia savo vasaros rezidencijas, o mažiau pasiturinčius gyventojus leisti laisvalaikį.
„Šis priemiestis buvo reprezentacijos ir pramogų erdvė. XX a. pradžioje Antakalnyje savo rezidenciją įkūrė inžinierius Petras Vileišis, pasistatęs neobarokinius rūmus, pro kurio langus matomas bene svarbiausias Vilniaus baroko objektas – Petro ir Povilo bažnyčia. Ne mažiau, nei sava reprezentacija P. Vileišiui rūpėjo ir lietuviškoji kultūra, tad rūmų ansamblio patalpose buvo įkurta lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvė ir redakcija“, – pasakoja ji.
Video reportaže istorikė aptaria ir paskirtį keičiančius žinomus objektus, tokius kaip muziejaus funkciją atliekanti gynybinės sienos bastėja bei viešbučiu virtę Pacų rūmai. „Miesto kaita yra natūralus procesas, kurio nereikia bijoti pažįstant vietos, kurioje gyvename istoriją – nesvarbu, ar ji buitiška, ar proziškai romantiška“, – teigia D. Barcytė.