Nors karalius Mindaugas nėra tiesiogiai siejamas su Vilniumi, jis simbolizuoja sostinės esmę – tai valdovų ir vadovų miestas ir Lietuvos gyvybingumo esminis centras. XV-ojo amžiaus pabaigoje Lietuvos didžiąją kunigaikštystę pradėjo valdyti čia nuolat rezidavęs Aleksandras Jogailaitis, kuris iš esmės pertvarkė sostinę ir ši tapo valdovų miestu.
„Neabejotina, jog Vilniaus bei Lietuvos svarbiausia vieta yra Katedros aikštė. Čia valstybė gimė, buvo plėtojama, atkuriama, puoselėjama. Čia yra tautos ir valstybės forumas, mūsų panteonas“, – pasakoja istorikas Norbertas Černiauskas.
Vilniuje gyveno, kūrė Joachimas Lelevelis, Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Vladislovas Sirokomlė, Stanislovas Moniuška, Tarasas Ševčenka, Kanutas Ruseckas. Sostinės romantikai suteikė didžiulį impulsą vėlesnei lenkų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių tautinei savimonei.
„Vilnius žinomas kaip išskirtinis jidiš kultūros centras. Su miestu siejami tokie pasauliniai vardai kaip Abraomas Suckeveris bei Chaimas Gradė. XVIII a. Didžiosios sinagogos bei Vilniaus gaono tandemas padėjo pagrindą atsirasti naujam žydų dvasiniam centrui Rytų Europoje. Daugiasluoksnis Vilnius įgavo dar vieną veidą – tapo Šiaurės Jeruzale. Tai didžiulis įpareigojimas miestui net ir šiandien“, – apie Vilniaus vaidmenį žydams pasakoja N. Černiauskas.
1905 m. gruodį į Vilniaus miesto salę, dabartinę Filharmoniją, susirinkęs didysis Vilniaus Seimas pradėjo modernios Lietuvos istoriją. Čia buvo išsakyti pagrindiniai lietuvių tautos kultūriniai bei politiniai siekiai. Pirmoje praėjusiojo amžiaus pusėje Vilniuje susispietė pagrindiniai nacionalinio atgimimo lyderiai: Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Steponas Kairys, Felicė Bortkevičienė bei Mykolas Biržiška.
Istorikas teigia, jog kaip ir dabar, XX a. pradžioje miestas buvo svarbus baltarusių nacionalinio atgimimo centras. Tuomet čia kūrė ir gyveno žymūs baltarusių literatai – Aloiza Paškievič, Maksimas Hareckis, Janka Kupala ir kiti. Čia leisti baltarusiški laikraščiai, veikė baltarusių teatras. 1919 m. įkurta baltarusiška gimnazija.
„Atgimimo ir Sąjūdžio metu Vilnius vėl tapo pasaulio centru. 1987 m. rugpjūčio 23 d. įvyko pirmasis nedidelis Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas prie Mickevičiaus paminklo, o vos po metų Vingio parke įvyko didžiausias protestas šalies istorijoje, subūręs šimtus tūkstančių. 1989-aisiais Lietuva, Latvija ir Estija susijungė į Baltijos kelią, kurio pradžia (arba pabaiga) tapo Lietuvos sostinė. Į grandinę susikibus milijonams žmonių, Vilnius, nors ir kelioms akimirkoms, tapo tikru išsivadavimo iš blogio imperijos centru“, – užbaigia istorikas.