Kelionė į darbą baigėsi net neprasidėjusi: nukentėjusių vairuotojų gali būti ir daugiau

Automobiliu pervažiuoti savo kiemą gali būti pavojingiau nei keliauti judriausiu keliu. Tuo įsitikino vilnietė Loreta daugiabučio kieme įvažiavusi į duobę ir apgadinusį automobilį.

Miesto valdžia pripažįsta, kad ypač įvažiavimų į kiemus būklė sostinėje gana apgailėtina, bet žada, kad jau šiemet vilniečiai pamatys didelius pokyčius.

Kelionė baigėsi vos prasidėjusi

Į darbą išsiruošusios Žirmūnų gyventojos Loretos kelionė baigėsi vos prasidėjusi – dar savo daugiabučio kieme įvažiavus į duobę skilo automobilio dugno apsauga, dalis jos ėmė vilktis žeme, tad toliau važiuoti tapo neįmanoma.

“Palijus nesimato tikrojo duobės gylio, bet ji tikrai gilesnė nei 20 centimetrų. Automobilio dugnas tiesiog trenkėsi į duobės kraštą, labai gerai girdėjau ir pajutau, kaip tai įvyko”, - pasakojo vilnietė, kuriai automobilį iškart teko atiduoti į meistrų rankas ir laukti, kol sulaužyta detalės bus pakeista nauja.

Ji neabejoja, kad panašiai nukentėjusių vairuotojų gali būti ir daugiau, nes daugiabučio kiemas, kuriame įvyko incidentas remonto nematęs jau seniai, o jame esančios duobės tik plečiasi ir didėja, be to, vis atsiranda ir naujų.

Moteris sako dar svarsčiusi kreiptis į savivaldybę dėl žalos atlyginimo, bet nusprendė to nedaryti ir tiesiog iš savo kišenės susimokėti už automobilio remontą. “Esu girdėjusi apie identišką atvejį Kaune, tai žmonės ne tik nieko negavo, bet dar ir buvo apkaltinti, kad per greitai važiavo. Kažin kaip tai įmanoma duobėtame daugiabučio kieme”, - stebėjosi Loreta.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat leidžia suprasti, kad savivaldybė vargu ar šitaip nukentėjusiems gyventojams mokėtų kokias nors kompensacijas, bet žada, kad situacija kiemuose greitai pasikeis.

“Savivaldybės tikslas yra ne mokėti kompensacijas, o padaryti taip, kad tokių dalykų nebūtų. Dabar, deja, apie panašius incidentus tenka išgirsti tikrai pernelyg dažnai. Nieko nuostabaus, nes šių problemų sprendimui lėšų iki šiol nebuvo skiriama, geriausiu atveju buvo patvarkomos tik pavienės nebepravažiuojamos duobės”, - DELFI aiškino R. Šimašius.

Imsis masinio įvažiavimų tvarkymo

Pasak sostinės vadovo, blogiausia situacija yra ne pačiuose kiemuose, kur gyventojai stato savo automobilius, o įvažiavimuose į juos, kurie patiria didžiausias transporto apkrovas.

“Savivaldybė visame mieste yra identifikavusi 443 įvažiavimus, kuriuos būtina tvarkyti, ir jau netrukus prasidės dideli darbai. Planuojame, kad dar šiais metais visus juos sutvarkysime”, - teigė meras.

Šiemet įvažiavimų į kiemus tvarkymui numatyta skirti apie 2,6 mln. eurų. Anot R. Šimašiaus, pirmiausia darbai užvirs ten, kur gyvena daugiausiai vilniečių, o kiemai yra blogiausios būklės – Karoliniškėse, Lazdynuose, Pašilaičiuose, kituose daugiabučių rajonuose. “Lėšų sistemingam įvažiavimų į kiemus tvarkymui skirta pirmą kartą, tad vilniečiai tikrai pajus ryškų pagerėjimą”, - žadėjo Viniaus vadovas.

Siūlo pažvelgti ir į kiemus

Fabijoniškių bendruomenės asociacijos pirmininkas Alvaras Bacevičius sako, kad jo rajone, kaip ir daug kur Vilniuje, įvažiavimų į kiemus būklė yra tragiška, o fabijoniškiečiai priversti kasdien rizikuoti savo automobiliais. Jis teigia girdėjęs savivaldybės pažadus sistemingai sutvarkyti įvažiavimus, bet pažymi, kad problemų netrūksta ir pačiuose kiemuose.

“Gerai, kad apie tai bent jau kalbama, tikiuosi, kad prasidės ir darbai, nes tos problemos yra mūsų kasdienybė. Taip pat tikiuosi, kad kitas etapas bus parkavimo vietų kiemuose problemos sprendimai, juolab kad prie to nori prisidėti ir gyventojai”, - kalbėjo A. Bacevičius.

Pasak Fabijoniškių bendruomenės vadovo, kiemuose tikrai yra erdvės, kad vietų automobiliams atsirastų daugiau, o gyventojai tas vietas mielai įsirengtų savo lėšomis. Tačiau pamatę, kokią krūvą popierių reikės suderinti, numoja į šį reikalą ranka ir mašinas toliau stato ant žaliųjų vejų ar šaligatvių.

“Gyventojų iniciatyvos bent Fabijoniškėse tikrai pakanka, bet manau, kad jei jau žmonės sutinka viską pasidaryti savo lėšomis, tai savivaldybė galėtų bent nuimti biurokratinę naštą, ir tai jau būtų nemenka pagalba”, - svarstė A. Bacevičius.

R. Šimašius sako, kad didelė dalis atsakomybės dėl ilgų ir painių biurokratinių procesų šioje srityje tenka Nacionalinei žemės tarnybai, nes daugiabučių kiemai dažniausiai priklauso ne gyventojams, o valstybei.

“Iš tikrųjų ne vienam yra girdėta nepateisinama istorija, kai žmonės bendrai susitaria, kad nori pertvarkyti savo kiemą, bet pradeda tvarkytis dokumentus ir atsimuša į nežinomybės sieną. Tikiuosi, kad pokalbiai su Nacionaline žemės tarnyba padės išspręsti šituos reikalus. Ir pažadu, kad savivaldybė tikrai visiems tvarkytis norintiems gyventojams padės įveikti biurokratinius trukdžius, o galbūt ateityje rasime ir galimybių prisidėti finansiškai”, - kalbėjo sostinės meras.