Nors visos mintys ir jėgos šiuo metu skirtos pasiruošti Vilniaus ringui, širdyje, kaip pats patikina – kaip niekad ramu. „Visiška ramuma, žaizdas po skyrybų išsigydžiau, naujos meilės neturiu, bet jaučiuosi puikiai, – kalbėjo S. Maslobojevas. – Atėjo suvokimas, kad niekas gyvenime nevyksta šiaip sau, ateina nauji gyvenimo etapai ir prie jų turi adaptuotis, juos priimti ir jais džiaugtis. Tai yra momentas, kuris suteikia gyvenime įvairovės. Kiekvienas žmogus, norėdamas būti laimingas, turi patenkinti bent tris iš šešių poreikių: vienas iš pagrindinių poreikių yra stabilumas, tačiau kitas poreikis yra įvairovė. Tai – ir problemos, iššūkiai, kurie mus užknisa, bet be jų negalėtume patenkinti dar vieno poreikio – augimo. Man šis poreikis asmeniškai be galo svarbus. Galų gale viskas priklauso nuo požiūrio – ar mes priimame problemas kaip galimybę augti, ar verkšlename, koks gyvenimas yra nedėkingas. Ne, reikia priimti kiekvieną iššūkį, jį spręsti ir mėgautis tuo procesu. Gyvenimas yra gražus dalykas ir jį reikia gyventi.“

– Jau šį mėnesį jūsų laukia, kaip žiniasklaida skambiai pavadino – metų kova. Kuo ji svarbi jums?

– Tai bus mano grįžimas į Lietuvos ringą po dvejų metų pertraukos. Esu pasirašęs kontraktą su stipriausia pasaulio kovinio sporto organizacija „Glory“ ir buvau jos čempionas, o dabar išsimušiau teisę dalyvauti ir Lietuvoje. Labai norėčiau prieš grįždamas į „Glory“ pasirodyti prieš savo publiką. Kovoti Lietuvoje ir savo pasirodymais džiuginti žiūrovus man yra didžiausias malonumas.

– Ar daug gerbėjų susirenka pasižiūrėti, kaip kaunatės?

– Dažniausiai, kai kovoju, prisirenka pilna arena.

– O moterys irgi ateina? Ar joms nėra baisu žiūrėti, kaip kovoja vyrai?

– Įdomu tai, kad sunkiausia moteris prisikviesti pirmą kartą, bet kai jos ateina, tampa karščiausiomis gerbėjomis. Matyt, vis tiek ringe matomi sportiški vyrukai ir dėl to kylantis adrenalinas sužadina žmogiškuosius instinktus. Šiuolaikines moteris ypač žavi įnirtingos kovos, kai vyrai nepasiduoda ir kovoja iki paskutinio. Mūsų kovos tikros, kontaktai ir skausmas – tikri, o tai labiausiai ir patraukia.

– Ši kova ypatinga ir tuo, kad pirmą kartą kovosite sunkaus svorio kategorijoje?

– Kažkada sunkiasvorių kategorijoje jau esu turėjęs kelias kovas, bet su liūdnomis patirtimis. O dabar man jau 36 metai ir kūno sudėjimas jau visai kitoks. Todėl jaučiuosi pasirengęs žengti šitą žingsnį.

Sergejus Maslobojevas – Nika Kulumbegashvili

Be to, šioje kategorijoje pačios kovos daug įdomesnės – būtent dėl fizinės ir sprogstamosios jėgos bei didžiulių skaičių nokautų.

– Kaip vertinate savo jėgas nugalėti?

– Šiuo metu esu pasiruošimo procese, bet aš visada į kovą einu tik nugalėti. Nematau jokių kitokių scenarijų. Nuo ryto iki vakaro atiduodu visas jėgas ir visą dienotvarkę strateguoju taip, kad galėčiau ir pailsėti, ir pasportuoti po du–tris kartus per dieną. Beje, ką tik grįžau iš Romos, kur savaitę turėjau stovyklą, dabar visas mano veidas mėlynas (juokiasi), ten tikrai buvo labai geras paruošimas. Tad aš tikrai pasirengęs parodyti gerą šou.

– Ar daugiausia ruošiatės pats, ar tai – visos komandos darbas?

– Esu tokios nuomonės, kad ką tu gyvenime bedarytum, vienas lauke karys nebūsi. Tu gali vienas atstovauti kovose, bet pasirengimas vyksta su visa komanda. Reikalingas treneris, gydytojai, kineziterapeutai, masažuotojas – visas spektras specialistų, kurie įdeda savo pastangas, žinių į tave, o jau tu su visa atsakomybe eini į priekį ir rodai rezultatą. Niekada nenorėjau sukurti vien savo vardo, todėl prieš daugelį metų įkūriau „Kuvalda Team“. Visi, kurie prisideda prie mano veiklos, kurie remia ir palaiko, nori jie to ar nenori, iškart tampa komandos dalimi (juokiasi).

Sergejus Maslobojevas

– Sportuojate nuo ryto iki vakaro, tikriausiai šiuo metu laikotės ir specialios mitybos?

– Šiuo metu propaguoju unikalią dietą ir gana garsiai apie tai kalbu. Valgau tik gyvulinės kilmės maistą – mėsą, atskirus organus, kaip kad žalias kepenis ir sėklides. Dėl to sulaukiu įvairių reakcijų (juokiasi). Žinoma, reikia ir angliavandenių – jų aš gaunu iš vaisių.

Ruošdamasis kovoms aš dažnai valgau ne tai, kas yra skanu, o tai, kas naudinga. Apdorodami produktus mes prarandame labai daug naudingų medžiagų. O šiuo metu aš atsisakau visų papildų, vitaminų ir viską gaunu iš natūralios kilmės produktų. Pavyzdžiui, iš kepenų aš gaunu visą B vitaminų kompleksą, iš jokio kito maisto tu tiek negausi. Iš sėklidžių – visą mineralų kompleksą. Tai yra afrodiziakas, kuris skatina vyriško hormono testosterono gamybą. Beje, žalių sėklidžių skonis panašus į austrių.


– Ar pasibaigus varžyboms ir toliau laikysitės tokio griežto režimo, o gal kaip nors pasilepinsite?

– Man tik su laiku atėjo tas supratimas, kad reikia save lepinti ir rūpintis, nes niekas kitas to nepadarys. Anksčiau dažniausiai praleisdavau šį faktorių. Būdavo tik darbas ir nieko daugiau. Bet taip negerai.

Kiekvieni metai turi keturis skirtingus sezonus: pavasarį atgyja visa gamta, viskas sužaliuoja, mes pradedame ruoštis darbams; ateina vasara – mes pradedame sėti, ravėti, prižiūrėti; rudenį mes surenkame talką, nuimame derlių, švenčiame; o žiemą mes nedarome, vegetuojame ir laukiame, kol vėl atgims visa žemė ir galėsime pradėti savo darbus. Problema atsiranda tuomet, kai žmonės praleidžia vieną ar du sezonus. O man taip anksčiau ir būdavo – tik dirbdavau nuolat ruošdamasis, buvau perdegęs, nebūdavo jokių šventimų, paminėjimų, neduodavau sau laiko restartuotis, kada būčiau galėjęs išsiilgti to, ką darau. Vienu metu net norėjau viską mesti. Bet jei pats nesusivoki, gyvenimas tai padaro už tave. Tada prasideda įvairios traumos lygioje vietoje, ligos, susikaupia reikalai, kurie tau atrodė nereikšmingi, o pasirodo, dar ir kokie svarbūs, ir t.t. Taigi, supratau, kad taip daryti negalima. Kad reikia mokėti ir atšvęsti, ir laiku sustoti.

– Taigi kaip planuojate save apsidovanoti?

– Norėčiau skirti sau laiko ir pasidovanoti kokią nors kelionę. Štai dabar buvau Romoje ir tas pats kolektyvas mane labai kviečia sugrįžti po varžybų, tik jau nebe sportui, o poilsiui. Pažadėjo aprodyti visas vietas, kviečia paragauti labai skanaus maisto ir papramogauti. Taigi tai ir yra mano planuose, tikiuosi, pavyks įgyvendinti.

– O kokie tolimesni planai? Kiek apskritai dar žadate kovoti?

– Manau, kad bent jau iki 40-ies tai tikrai dar kovosiu. Taigi dar turiu 3–4 metus. Dabar planas kovoti Lietuvoje, o po Naujų metų grįžti į „Glory“ ringą ir atsiimti savo čempiono titulą bei vėl tapti Nr. 1 pasaulyje.

Kviečiame balsuoti „Metų Vyro“ rinkimuose ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)