Jau ketverius metus Lietuvos mokyklose vykstanti „Žalioji olimpiada“ – originalus ir veiksmingas būdas šviesti moksleivius apie darnų vartojimą ir ekologišką gyvenimo būdą. Daugiau nei 550 komandų jau sudalyvavo šiame iššūkyje ir prisidėjo prie pokyčių savo mokyklose ir bendruomenėse. „Visos „Žaliosios olimpiados“ metu įgytos žinios gali būti panaudoros kiekvieną dieną priimant sprendimus dėl vartojimo, rūšiavimo, energijos taupymo ir kitų buities aspektų. Tik nuo mūsų priklauso, ar elgsimės ekologiškai, ar savo veiksmais darysime žalą planetai.“, – sako Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė.
Viskas prasideda nuo palyginimo
„Žaliojoje olimpiadoje“ dažnai naudojamas palyginimo metodas, leidžianti moksleiviams įvertinti kasdieninių veiksmų pasekmes gamtai. Viską, ką suvartojame ir sunaudojame galime išmatuoti ir paversti resursais – medžiais, vandeniu, elektros energija. Ar žinojote, kad beveik dvi stiklines vandens galima sutaupyti atsisakius vieno popieriaus lapo? O jei visa klasė per dieną pasirinks nespausdinti apie 20 lapų, tuomet metų pabaigoje jie bus iššsaugoję visą medį. „Tokie palyginimai labai padeda moksleiviams suprasti resursų panaudojimo ir taupymo principus, pamatyti priežastinius ryšius. Juk sakydami, kad sutaupome stiklinę vandens iš tiesų kalbame apie sudėtingą popieriaus gaminimo procesą ir jame naudojamą vandenį. Daugelis „Žaliosios olimpiados“ dalyvių apie tai būna net nesusimąstę.“, – apie palyginimo poveikį pasakoja Asta Burbaitė.
Įkvėpimo moksleiviai gali semtis ir iš bendraamžių visame pasaulyje, kurie kūrybiškai sprendžia aplinkosaugos problemas. Pasaulio vandenyse plūduriuojančias šiukšles sėkmingai gaudo „Okeano valytojas“ – vien jūrų srovėmis varomas prietaisas, kurį sukūrė 18-metis Nyderlandų gyventojas Boyanas Slatas, o islandų studentas Ari Jonsson išrado vandens butelį, kuris pradeda natūraliai irti vos tik baigus gerti vandenį.
Tai, kad mokiniai ir jaunimas yra reali jėga, galinti savo veiksmais prisidėti prie tvaraus vartojimo, įrodė Greta Thumberg. Paauglės iš Švedijos pradėtas judėjimas „Penktadieniai ateičiai“ subūrė tūkstančius jaunuolių visame pasaulyje bendrai kovai prieš taršą, besaikį vartojimą, resursų švaistymą ir politinės valios trūkumą.
Ekologiškas gyvenimo būdas tęsiasi visus metus
Lietuvos mokyklose „Žalioji olimpiada“ prasideda kalendorinių metų pradžioje, kai mokyklų komandos registruojasi ir dalyvauja pirmąjame etape, kuriame kiekviena komanda gauna resursų taupymo užduotį. Geriausiai pasirodžiusios ir daugiausiai resursų komandos patenka į pusfinalį, kur savo ekologijos žinias rodo atsakinėdami į klausimus ir atlieka praktines užduotis. „Dėl karantino šiemet pusfinalį iš pavasario perkėlė į rudenį, todėl „Žaliosios olimpiados“ dalyvių dar tik laukia mūsų parengtos užduotys. Matome, kad kasmet komandos ateina geriau pasiruošusios, siūlo vis originalesnius sprendimus, o „Žaliosios olimpiados“ dalyvių sutaupytų resursų kiekiai auga.“, – sako ekspertė.
Ekologiškas gyvenimo būdas negali apsiriboti tik proginiais renginiais ar mokslo metais, todėl „Žaliosios olimpiados“ dalyviams ir vasarą skiriama kūrybinė užduotis. Šiemet vyko iššūkis „Misija: švari vasara“, kurios metu buvo surinkta 4549 kg plastiko atliekų, 557 kg popieriaus ir net 1577 kg stiklo atliekų. Lietuvos gamtoje vien per tris vasaros mėnesius rasta ir surinkta 1609 kg statybinių atliekų, 495 kg plastiko ir 851 kg autoserviso paslaugų. Pasvėrus „Žaliosios olimpiados“ dalyvių surinktas tekstilės atliekas jos siekė 1 toną. “Tai labai liūdni skaičiai, kurie rodo, kiek daug žmonių dar nesupranta pagrindinių tvaraus vartojimo principų, nemoka arba sąmoningai atsisako rūšiuoti. Patys mokiniai pradėjo pastebėti gražiausiose vietose paliekamas šiukšles, kurios atsiranda po kiekvieno savaitgalio. Jie ne tik tvarko, bet ir ieškob būdų tokį elgesį sustabdyti.”, – vasaros iššūkio rezultatais džiaugiasi Asta Burbaitė.
Vasaros iššūki taip pat skatino moksleivius naudoti mažiau plastiko – vietoje plastikinių apsipirkimo maišelių rinktis daugkartinius, atsisakyti vienkartinių gėrimų pakuočių, nešiotis savo gertuvę ar daugkartinio naudojimo kavos puodelį. Šios praktikos, išmoktos vasaros metu ar per visa „Žaliąją olimpiadą“, tęsiamos ir pasibaigus iššūkiui. Kaip pastebi praeitų metų „Žaliosios olimpiados“ nugalėtojų komanda “Jūros banga” iš Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos: “Ties finalu mes nesustojome, jis tik džiaugsmingas atskaitos taškas skatinantis toliau domėtis ir būti veikliems.” Komanda laimėtoja jau perdavė estafetę jaunesniems mokyklos draugams, todėl žaliasis virusas sėkmingai plinta ir kviečia visus Lietuvos moksleivius gyventi tvariai ir ekologiškai.