Atsakymą siūlo tvaraus vartojimo tvarkymo piramidė, kuri, pasak „Žaliojo taško“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Astos Burbaitės, yra pats svarbiausias mūsų dienų „statinys“: „Tvaraus vartojimo piramidę savo veiksmais ir pasirinkimais kuriame mes visi ir galime drąsiai teigti, kad nuo jos priklauso mūsų planetos ir mūsų visų ateitis. Sakome, kad Gizos piramidės Egipte yra vienas iš septynių pasaulio stebuklų, tačiau tvaraus vartojimo piramidė yra daug didesnė, įspūdingesnė ir svarbesnė. Jei ją pastatysime teisingai, tai jos poveikį planetoje matysime daugelį tūkstantmečių į priekį“, – sako ekspertė.
Tvaraus vartojimo piramidė nuo tradicinės skiriasi tuo, kad ji yra apversta [iliustracija]: „Aukščiausiai esantis sluoksnis – atsakingas vartojimas – yra labiausiai pageidaujamas sprendimas, kuris suteikia pagrindą visiems kitiems veiksmams. Apverstoje piramidėje nuo plataus viršaus lipame laiptais žemyn, paties siauriausio taško - atliekų šalinimo sąvartynuose – link. Siaurėjantys apverstos piramidės sluoksniai – tarsi vis mažiau pageidaujami sprendimai, kuriuos renkamės tik išbandę visas kitas alternatyvas“, - darnaus vartojimo idėją aiškina Asta Burbaitė.
Visa ko pagrindas - atsakingas vartojimas
Tvaraus vartojimo piramidės pagrindą sudarantis atsakingas vartojimas – gyvenimo būdas pirmenybę teikiantis efektyviam prekių ir paslaugų vartojimui. Tai sąmoningas pasirinkimas elgtis pagal tam tikras taisykles perkant, vartojant ir dirbant siekiant darnos tarp skirtingų gyvenimo sričių. Nors atsakingo vartojimo pasirinkimo priežastys gali būti emocinės – švari aplinka, vanduo, žemė mums yra svarbūs ir vertingi, tačiau atsakingas vartojimas neša ir labai praktinę bei ekonomiškai pamatuojamą naudą.
Pasak Astos Burbaitės, neturime pamiršti socialinio ir ekonominio aspekto, dėl kurio atsakingo vartojimo gyvenimo būdas paprasčiausiai atsiperka. „Atsakingas vartojimas apima ir vietinių prekių įsigijimą, tokiu būdu remiant regiono gamintojus ir stiprinant jų verslus, kurie savo ruožtu gali samdyti daugiau darbuotojų ir stiprinti savo krašto ekonomiką. Svarbu ir tai, kad nusprendę įsigyti vietinių gamintojų prekes trumpiname prekės kelionės grandinę ir jos keliamą žalą aplinkai“, - atsakingo vartojimo svarbą aiškina pašnekovė. Kasdieniniame gyvenime taikydami atsakingo vartojimo principus greitai galima pamatyti tiesioginę naudą savo piniginei – vis mažiau išleisime daiktams ir paslaugoms. Asta Burbaitė primena, kad vartojant prekes ar paslaugas visada verta užduoti kelis klausimus: kaip ir kur prekė pagaminta, kas gauna pelną, kokios medžiagos panaudotos, ar buvo galima išvengti atliekų šią prekę kuriant ir pagaliau – ar jos man tikrai reikia.
Taupome ir popieriaus lapus, ir vandens stiklines
Nuosekliai taikyti atsakingo vartojimo principus – tai gyvenimo būdo pasirinkimas, kurį priimti reikia laiko ir žinių. „Geras žingsnis tam ruošiantis yra įvertinti atliekų kiekį ir sąmoningai stengtis jas sumažinti mažinant patį vartojimą“, - sako Asta Burbaitė, teigdama, kad atliekų prevencija yra ypač sėkminga priemonė, padedanti žmonėms pradėti ugdyti atsakingo vartojimo įgūdžius. „Suvokę, kiek daug atliekų sukuriame atlikdami kasdienines užduotis, galime keisti savo elgseną, taip mažindami bendrą atliekų kiekį“, - sako ekspertė.
Kaip gerąjį pavyzdį pašnekovė pateikia moksleiviams skirtą Žaliąją olimpiadą. Projekto metu buvo kalbama apie konkrečius žaliavų atvejus – mokiniai sužinojo, kad nepanaudoję vos vieno popieriaus lapo jie sutaupys stiklinę vandens, o kiekvieną dieną atsisakius atspausdinti 5 puslapius, per metus galima sutaupyti ketvirtadalį medžio. Suprasti galutinio produkto ryšį su pirminėmis žaliavomis arba jo vertę, matuojamą kitais resursais, yra būtina norint diegti darnaus vartojimo principus jaunajai kartai. „Ekologijoje, kaip ir ekonomikoje veikia klasikinis paklausos ir pasiūlos dėsnis. Jei vartotojai mažiau suvartos galutinių produktų, mažės ir jų gamyba, todėl liks nepaliesti pirminiai resursai. Šiuo atveju atliekų mažės, nes jų paprasčiausiai neatsiras“, - pasakoja pašnekovė.
Į plastiką kviečia žiūrėti ne kaip į šiukšlę, o žaliavą
„Žaliojo taško“ atstovė pripažįsta, kad jau sukurtų atliekų kiekiai vis dar yra dideli, todėl ieškoma sprendimo kaip atliekas panaudoti pakartotinai, perdirbti arba iš jų gaminti energiją. Kaip pastebi Asta Burbaitė, pasaulyje plastiko ir gamtos tarša didėja ne dėl plastikinių gaminių ar pakuočių egzistavimo, o dėl žmonių neatsakingumo jas netinkamai naudojant ar išmetant. „Plastikas kaip medžiaga sėkmingai naudojamas medicinoje, pramonėje ir keičia kitas, gerokai taršesnes medžiagas. Juk ir plastiko išradėjas Alexander‘is Parkes‘as savo išradimu siekė sumažinti žmogaus žalą gamtai, tačiau nenumatė mūsų vartojimo įpročių keliamos žalos.“, - sako Asta Burbaitė.
Šiandien daugelyje šalių plastiko atliekos vertinamos ne kaip šiukšlės, o kaip žaliava. Atsakingai vartojant, surenkant ir perdirbant jos panaudojamos naujų daiktų gamybai arba energijai gauti, todėl ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau iniciatyvų plastiko atliekas perdirbti arba panaudoti dar kartą. Jau minėta Žalioji olimpiada per trejus projekto metus edukacijos pagalba pasiekė stulbinamų rezultatų – sutaupyta 2882 m³ vandens ir 188 500 kWh elektros. Prie projekto prisijungusios 550 mokyklų surinko ir išrūšiavo per 133 000 kg atliekų iš kurių daugiau nei 31 000 kg buvo panaudota antrą kartą.
Kita sėkmės sulaukusi kryptis – daugkartinis plastiko panaudojimas. Kai kurie festivaliai ir kurie barai Lietuvoje jau išbandė depozito sistemą plastiko stiklinėms, todėl tradicinis vaizdas – krūvos vienkartinių plastiko stiklinių, išmėtytų festivalio erdvėje, jau liko praeityje. „Tokių iniciatyvų sėkmė rodo, kad žmonės yra linkę keisti įpročius ir elgseną. Turime vis daugiau pavyzdžių, kad darnaus vartojimo ir atliekų tvarkymo idėjos gali veikti Lietuvoje“, - džiaugiasi pašnekovė.
Plečiant sėkmingų iniciatyvų skaičių ir mastą, tęsiant edukacijos projektus ir sudarant sąlygas visuomenei praktikuoti atsakingo vartojimo principus, iki minimumo sumažinsime poreikį atliekas šalinti sąvartynuose. „Taip nusmailinsime tvaraus vartojimo piramidės viršūnę ir galėsime ją sėkmingai pastatyti.“, - sako „Žaliojo taško“ atstovė Asta Burbaitė, pabrėždama, kad tik nuo mūsų priklauso, ar ši piramidė pergyvens mus ir taps naujuoju pasaulio stebuklu.