„Ateities tendencijos yra aiškios – vis daugiau dėmesio bus skiriama sprendimams, kurie skatina sistemingą pakuočių perdirbimą ir antrinį panaudojimą, o nedalyvaujantiems šiame procese taršos mokesčiai augs.“, – sako Jūratė Kontautienė, „Žaliojo taško“ Pardavimų vadovė.
Mažiau pakuočių – didesnis gyventojų ir verslo sąmoningumas
„Žaliojo taško“ atstovė pastebi, kad 2020 metais tarp organizacijos narių užfiksuotas 5 procentų pakuočių išleidimo į vidaus rinką sumažėjimas: plastikinių pakuočių rinkoje mažėjo apie 8 procentus, o popierinių – apie 1,4 procento. Pasak J. Kontautienės, tam įtakos galėjo turėti karantinas, bet reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pamažu auga vartotojų sąmoningumas ir dėl to kinta pakuotės pasirinkimas: „Patys gyventojai vietoje vienkartinio plastikinio maišelio vis dažniau renkasi popierinius arba daugkartinio naudojimo maišelius. Mus ši tendencija džiugina, nes mažiau pakuočių rinkoje reiškia ne silpnėjantį vartojimą, o stiprėjančią vartotojų atsakomybę“.
Specialistė teigia, kad gyventojų įpročiai bei pasaulinės tendencijos pakoreguos ir gamintojų darbotvarkę: Europa kelia aukštus reikalavimus į rinką išleistų pakuočių atliekų perdirbimui, todėl būtina jau dabar atsižvelgti į pakavimui naudojamas medžiagas.
Pakuotė pakuotei nelygi
Pasak J. Kontautienės, ateityje mokesčių tarifai bus diferencijuojami pagal tai, ar pakuotė yra perdirbama. Pokyčiai planuojami nuo 2022 metų, tačiau „Žaliasis taškas“ jau dabar prašys iš gamintojų ir importuotojų, kad pakuočių išleidimo į rinką užsakymai būtų pateikiami su išskirstytais perdirbamos ir neperdirbamos pakuotės kiekiais.
„Šiandien dar trūksta teisinio išaiškinimo dėl pakuočių perdirbamumo kriterijų nustatymo, patikros metodikos, todėl siekiame iki 2021 metų vidurio surinkti pakankamai informacijos iš gamintojų ir importuotojų, kad galėtume įvertinti skirtingų tipų pakuočių kiekius ir kelti klausimus dėl teisinio reguliavimo.“, - sako „Žaliojo taško“ Pardavimų vadovė.
J. Kontautienė pabrėžia, kad žiedinės ekonomikos esmė yra visų sektorių – privataus, viešojo ir vartotojų – bendradarbiavimas siekiant tvaraus ir darnaus vystymosi: „Artėjame prie lūžio taško, nes pakuočių apskaita ir tvarkymas tampa sudėtingesnis ir tikslesnis. Tuo pačiu vis daugiau nuolaidų suteikiama tiems, kurie taiko inovatyvius ir gamtai draugiškus sprendimus – jie ateityje tik išloš. „Žaliasis taškas“ yra sukaupęs patirtį ir turi ekspertines žinias, todėl sieksime, kad mūsų klientai gautų kuo tikslesnes ir profesionalesnes konsultacijas bei rekomendacijas, kaip pasiekti tvarumo tikslų“.
Žiedinės ekonomikos nauda ir vartotojams, ir gamintojams
J. Kontautienė pastebi, kad per savo veiklos metus „Žaliasis taškas“ pelnė įmonių pasitikėjimą garantuodamas skaidraus verslo principus ir aktyviai reaguodamas į pokyčius rinkoje.
„Esame ne pelno siekianti organizacija, neturime tikslo „užsidirbti“ iš pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos. Priešingai – siekiame visapusiško efektyvumo ir rezultatų už mažiausią įmanomą kainą, todėl aktyviai vykdome atliekų tvarkytojų ir gyventojų įpročių stebėseną, deramės dėl logiškų bei pagrįstų kainų ir nuolatos stipriname visuomenės švietimo priemones. Reguliariai peržiūrime savo veiklos rodiklius, todėl įvertinus 2020 metų tendencijas, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo išlaidas ir pasiektus rezultatus, priėmėme sprendimą sumažinti kainas už visus 2020 metus. Siekiame, kad žiedinės ekonomikos naudą pamatytų ir vartotojai, ir gamintojai“, – sako „Žaliojo taško“ Pardavimų vadovė.
Taršos nuslėpti neapsimoka
„Žaliasis taškas“ atstovauja beveik 3 tūkst. šalies gamintojų ir importuotojų – jiems padeda pasirūpinti 9 tipų pakuotėmis, kurių apskaita, surinkimas, perdirbimas ir grąžinimas į vartojimą reikalauja specifinės prieigos ir žinių, todėl kiekviename šio proceso etape svarbu turėti patikimą konsultantą ir partnerį.
Tokiu partneriu gali būti „Žaliasis taškas“, kuris savo klientams padeda pasiekti pakuočių atliekų tinkamo sutvarkymo tikslų. „Esame tam, kad padėtumėme įmonėms apskaityti pakuotes ir užtikrinti, kad jos būtų perdirbamos. Procesas tikrai nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš pradžių, todėl įmonės, kurios dar neinvestuoja į pakuočių tvarkymą, pasiteisinimų neturi. Mokestis už nuslėptą taršą tik augs.“, - sako J. Kontautienė.
Pasak specialistės, jeigu anksčiau viliojo galimybė išsisukti su sąlyginai nedidele bauda už netinkamai tvarkomas pakuočių atliekas, tai dabar nuslėpus pakuočių kiekį ar nevykdžius pakuočių apskaitos, mokestis už nuslėptą taršą ženkliai didėja. Bauda apskaičiuojama mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas dauginant iš koeficiento 0,02. Pasak J. Kontautienės, jei mokėtina mokesčio suma yra mažesnė už 10 000 eurų, mokamas 10 000 eurų mokestis už aplinkos teršimą: „Nuo 2021 metų keičiasi baudos už nuslėptą taršą ir už pakuotės apskaitos nevykdymą. Įmonės, nevedančios pakuočių apskaitos, tikrai smarkiai nukentės. Verčiau jau dabar investuoti į kokybišką apskaitos sistemą“.