Kas kaip nori, tas taip rūšiuoja: bendrų taisyklių trūkumas duoda nemalonių rezultatų

Daugelis mūsų jau įpratome rūšiuoti atliekas, tačiau iki šiol tai darome skirtingai. Ar reikia plauti pakuotes prieš metant į konteinerį, ar galima mesti taures į stiklo atliekų konteinerį? – tokie ir panašūs klausimai priverčia susiginčyti rūšiuojančiuosius. Painiavos į šią situaciją įneša ir tai, kad savivaldybėse neretai pasitaiko rūšiavimo taisyklių skirtumų. Vis dėlto, rūšiavimo skirtumai ir klaidos mums kainuoja brangiai – kodėl svarbu siekti vieningų taisyklių ir kaip tai padaryti?

Gyventojai neturi būti rūšiavimo ekspertais: pagrindinis akcentas – pakuočių atliekos

„Deja, vieningų rūšiavimo taisyklių šiai dienai neturime“, – apgailestauja gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas. Anot jo, istoriškai susiklostė taip, kad rūšiavimo taisykles įvairios savivaldybės pateikia skirtingai, o gyventojai jas įvairiai interpretuoja.

„Mes keliame iniciatyvą, kad rūšiavimo taisyklės būtų vieningos visoje Lietuvoje. Pati sistema veikia vieningai – mišrias komunalines atliekas apmoka gyventojai, o rūšiuojamų konteinerių atliekas apmoka pakuočių gamintojai, importuotojai ir jų sukurtos organizacijos. Vieningos taisyklės padėtų mums išvengti nesusipratimų, kurių šiandien turime daug“, – sako A. Kybartas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiandien rūšiavimo sistemoje turime nelabai gerą situaciją – net 40 proc. atliekų konteineriuose yra ne pakuočių atliekos. Iš jų apie 30 proc. yra mišrios atliekos, su kuriomis nieko negalima padaryti, o apie 10 proc. sudaro neperdirbamos antrinės žaliavos.

Vienas iš jo įvardijamų esminių rūšiavimo skirtumų tarp savivaldybių – vienose tam tikros atliekų rūšys yra kombinuojamos ir priskiriamos vienam konteineriui, o kitose savivaldybėse skirtingos atliekų rūšys turi atskirus konteinerius. Nesusipratimų iškyla ir dėl skirtingo rūšiavimo taisyklių interpretavimo.

„Vienos savivaldybės prašo rūšiuoti popieriaus atliekas, o gyventojas taip supranta, kad tualetinis ar rankšluostinis popierius taip pat yra popierius, nors jo tikrai ten negalima mesti. Tai nei pakuotė, nei perdirbama atlieka, ji yra užteršta. Labai mėgsta savivaldybės taisyklėse rašyti, kad į popieriaus atliekų konteinerius galima mesti laikraščius ir žurnalus, tačiau kai kurie žurnalai yra neperdirbamo popieriaus, o laikraščių šiais laikais tikrai yra nedaug. Ne čia akcentas turi būti. Pagrindinis rūšiavimo akcentas turi būti pakuočių atliekos“, – pabrėžia A. Kybartas.

Jis skaičiuoja, kad visame atliekų sraute pakuočių atliekos sudaro iki 50 proc. – jei rūšiavimo sistemai pavyktų jas surinkti ir sutvarkyti, pavyktų pasiekti absoliučiai visas valstybines, savivaldos, gamintojų ir importuotojų rūšiavimo užduotis.

„Šiandien nemažas kiekis pakuočių patenka į mišrių atliekų srautą, iš kurio pakuočių mes, kaip gamintojų ir importuotojų organizacija, neišgaudome. Todėl vieningos ir aiškios rūšiavimo taisyklės turėtų skambėti labai paprastai: į rūšiavimo konteinerius reikia mesti visas pakuotes. Tai reiškia, kad į stiklo konteinerius metamos stiklo pakuotės ir jokio kito stiklo ten negali būti, nes jis tik maišo perdirbėjams. Ten negalima mesti keramikos, taurių ir kitų indų, nes mes nežinome, iš kokio stiko jie yra padaryti“, – teigia A. Kybartas.

Komunalinių atliekų tvarkymas – savivaldybių funkcija: sprendimus priima pačios

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė nurodo, kad Šiaulių mieste, kaip ir visose savivaldybėse, renkamos pakuočių atliekos, antrinės žaliavos ir mišriosios atliekos. Tam visi atliekų turėtojai turi atskirus konteinerius – tiek daugiabučių namų, tiek individualių valdų gyventojai.

„Šiek tiek skiriasi tik pats principas. Daugiabučiai namai turi atskirus konteinerius stiklui, plastikui, metalui ir popieriui, o individualios valdos pakuotes turi sandėliuoti į vieną konteinerį“, – sako ji.

Šiauliuose renkamos ir žaliosios atliekos – lygiai taip pat, tiek iš daugiabučių namų, tiek iš individualių valdų.

„Individualios valdos gali pasirinkti, ar jos nori šių atliekų surinkimo, ar kompostuos jas pačios. Yra nemažai valdų, kur šios atliekos surenkamos, su jomis kartu buvo išdalinti specialūs konteineriai. Viešai skelbėme, kad į jas galima dėti ir negyvūninės kilmės maisto atliekas – bulvių lupenas, bananų žieves“, – teigia E. Bružienė.

Siekiant išvengti stambiagabaričių atliekų palikinėjimo prie daugiabučių namų konteinerių, Šiauliuose taip pat kartą metuose vykdoma šių atliekų išvežimo paslauga. Be to, neseniai šiauliečiai „pasimatavo“ ir maisto bei virtuvės atliekų rūšiavimą, kurį nuo 2024 metų sausio 1 d. turi pradėti vykdyti visos savivaldybės.

„Nors maisto atliekų rūšiavimui dar neturime visų reikiamų konteinerių, turėjome bandomąjį projektą, kuris buvo vykdomas tam tikrose daugiabučių namų zonose. Nuo naujų metų planuojame iš daugumos daugiabučių namų pradėti rinkti maistą ir virtuvės atliekas su tam skirtais atskirais konteineriais“, – sako E. Bružienė.

Anot jos, lyginant su kitomis savivaldybėmis, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo principai Šiauliuose nesiskiria, ženklesni skirtumai pastebimi tik žaliųjų atliekų atžvilgiu – jos renkamos ne visose savivaldybėse, o dalyje savivaldybių, kuriose šios atliekos renkamos, gyventojams tenka papildomai už jas mokėti, kol kitose, įskaitant Šiaulius, atskirai mokėti nereikia. Ji prideda, kad skirtingais keliais savivaldybės suka ir maisto atliekų surinkimo klausimu.

„Šiuo metu valstybės įstatymuose yra užduoti patys principai, kad savivaldybės turi išrūšiuoti atliekas ir pasiekti tam tikrus rodiklius. Kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis tai padaryti, reikia spręsti pačioms savivaldybėms, nes komunalinių atliekų tvarkymas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Pagrindiniai principai turėtų būti vienodi visoje Lietuvoje“, – pabrėžia E. Bružienė.

Painiavos sukelia ir nevieninga šviečiamoji komunikacija

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė nurodo, kad bendra atliekų surinkimo sistema Klaipėdoje yra panaši į kitų savivaldybių komunalinių atliekų surinkimo sistemas.

„Mišrios atliekos, pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos renkamos konteineriais iš daugiabučių ir vienbučių namų. Žaliosios atliekos iš vienbučių namų renkamos konteineriais, iš daugiabučių namų renkamos maišais, kurie surenkami kartą per savaitę pagal nustatytą grafiką. Tekstilės atliekos renkamos konteineriais bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse“, – vardina ji.

Pasak R. Jievaitienės, Klaipėdos mieste dar nėra atskirai renkamos maisto atliekos, tačiau tai planuojama pradėti daryti 2024 metais. Maisto atliekos bus renkamos konteineriais iš vienbučių ir iš daugiabučių namų gyventojų.

„Didelių gabaritų ir buityje susidarančios pavojingos atliekos renkamos apvažiavimo būdu 2 kartus per metus. Didelių gabaritų, buityje susidarančios pavojingos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pakuočių atliekos, antrinės žaliavos, statybinės atliekos, padangos ir kitos atliekos surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse“, – nurodo R. Jievaitienė.

Jos teigimu, konteinerių aikštelės yra įrengiamos kuo arčiau atliekų turėtojų taip siekiant, kad atliekų rūšiavimas būtų patogesnis. Didelių gabaritų atliekų aikštelės yra įrengtos miesto teritorijoje ir tolygiai išdėstytos, kad būtų pasiekiamos visiems miesto gyventojams.

Kalbant apie rūšiavimo skirtumus, kurie sutinkami tarp savivaldybių, ji R. Jievaitienė pastebi, kad maisto atliekos skirtingose savivaldybėse bus surenkamos skirtingais būdais, vienur – konteineriais (pvz., Klaipėdos mieste), kitur – maišais, kurie metami į mišrių atliekų konteinerius (pvz., Vilniaus regione).

„Rūšiavimo tvarkos skirtumų pasitaiko, nes Aplinkos ministerija konkrečios rūšiavimo tvarkos, rekomendacijų nėra patvirtinusi, todėl kiekviena savivaldybė gali rinktis sau priimtiną tvarką. Manome, kad ypač būtų aktualu vieninga pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo tvarka visoje šalyje, nes gyventojai yra mobilūs, dažnai keliauja į kitas savivaldybes, kur gali būti nesusipažinę su vietos ypatumais“, – sako R. Jievaitienė.

Ji prideda, kad gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos, tokios kaip VšĮ „Žaliasis taškas“ bei gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“, vykdo šviečiamąją veiklą visos šalies mastu, dėl to savivaldybėje, turinčioje skirtingą atliekų surinkimo tvarką, gali pasitaikyti tam tikrų nepatogumų ar nesusipratimų.

„Pavyzdžiui, vienur savivaldybėse atliekų turėtojams nurodoma, kad pakuotes būtina išplauti, tuo tarpu organizacijos nurodo, kad plauti nėra būtina. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi organizacijos, kurios aktyviai vykdo šviečiamąją veiklą, tačiau jų skleidžiama informacija nėra identiška. Savivaldybės naudojasi šių organizacijų pateikiama informacija apie pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo reikalavimus arba rengia savo“, – pastebi R. Jievaitienė.

„Iš kitos pusės, esant galimybei rinktis, atsiranda galimybė įsitvirtinti naujoms atliekų rūšiavimo idėjoms, nes pasaulyje atliekos rūšiuojamos įvairiais būdais, kurių kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdys: skirtingose savivaldybėse maisto atliekos bus renkamos skirtingais būdais, tačiau kuris yra pranašesnis, paaiškės įsibėgėjus maisto atliekų surinkimui“, – sako ji.