Vienkartinės pakuotės: kaip rūšiuoti, kur mesti ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos

Lietuvoje jau kelis dešimtmečius plečiamas atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas ir šiandien galimybė rūšiuoti pakuočių atliekas lengvai pasiekiama bene kiekvienam gyventojui. Gyventojų apklausos rodo, kad vis daugiau gyventojų įsitraukia rūšiuojant namuose susidarančias atliekas – „Žaliojo taško“ šiais metais inicijuoto tyrimo rezultatai rodo, kad 50% gyventojų rūšiuoja visada, dar 37% pasisakė tą darantys dažniausiai. Tačiau pastebima, kad kol kas trūksta kokybės – ne visi žino, kaip tą reikėtų daryti tinkamai.

Rūšiavimas – kiekvienam įkandamas „mokslas“

Atliekų tinkamas išmetimas – išrūšiuojant ir parenkant joms skirtą konteinerį, anot pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovės Astos Burbaitės, nėra sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis veiksmas.

„Lietuvoje turime labai paprastą konteinerinę atliekų rūšiavimo sistemą, todėl tinkamas pakuočių atliekų išmetimas tikrai nesukels problemų. Reikia atsiminti, kad į rūšiavimo konteinerius metamos visos produktų, daiktų pakuotės – stiklo tara, stiklainiai, buteliai, bei jų duženos metamos į stiklo konteinerį, visos lengvosios plastikinės, metalinės, popieriaus pakuotės – į plastiko konteinerį, na o jeigu yra galimybė atskirai išmesti popierių bei kartoną, jo vieta – popieriaus konteineryje“, – teigia ji.

Anot A. Burbaitės, labai svarbu, kad prekių ir produktų vienkartinių pakuočių rūšiavimas taptų įpročiu ir šios atsakomybės būtų mokomi taip pat ir vaikai. „Vaikai labai imlūs ir greitai mokosi iš suaugusiųjų, tad kviečiu tapti jaunajai kartai pavyzdžiu tinkamai išrūšiuojant ir išmetant kasdienines pakuočių atliekas“, – sako A.Burbaitė.

Dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos

Vis tik, rūšiavimo konteineriuose randama ir netinkamų atliekų – tokių, kurios neturėtų būti išmetamos kartu su pakuotėmis. „Dažna klaida – manymas, kad popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, tualetinis popierius yra perdirbami. Deja, tokio popieriaus vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Lygiai ta pati taisyklė taikoma visoms higienos priemonėms: negalima kartu su pakuotėmis išmesti dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, sauskelnių. Plastiko konteineryje ne vieta ir įvairiems buityje naudojamiems daiktams. Kita dažna klaida – manymas, kad į stiklo konteinerį galima mesti sudužusius veidrodžius, indus, automobilių ar namų langų stiklus – šios atliekos nėra perdirbamos kartu su stiklo tara ir turėtų būti vežamos į stambių gabaritų atliekų aikšteles“, – žiniomis dalinasi Žaliojo taško atstovė.

Labai gaila, kai išmetami tokie daiktai, kurie tikrai galėtų kažkam būti naudingi, o pakuočių konteineryje tampa tiesiog šiukšle. „Randame tekstilės gaminių – drabužių, batų, rankinių – o juk šie daiktai išmesti į tekstinės konteinerį ar palikti daiktų dalinimosi vietose galėtų būti vėl reikalingi. Lygiai taip pat prašome nemesti į konteinerius baldų, naudotų įvairių daiktų, o geriau pamėginti rasti jiems naujus šeimininkus“, – sako A. Burbaitė.

Tinkamas atliekų išrūšiavimas – tiesiausias kelias į perdirbimą

Dažnai žmonėms kylantis klausimas – kur nukeliauja išrūšiuotos pakuočių atliekos ir ar tikrai jos paskui tinkamai sutvarkomos. Vis dar gajus mitas, kad atliekų surinkėjai suverčia visų konteinerių turinį į vieną automobilį, tačiau tai – netiesa. Šiuolaikiniai šiukšlių vežimo automobiliai turi dvi ar netgi tris sekcijas, tad skirtingos atliekos verčiamos į skirtingas sekcijas tokiu būdu užtikrinant, kad jos nesusimaišys.

Taip pat dažnai girdimas mitas, kad neįmanoma perdirbti atliekų, kai vienu konteineriu surenkamos skirtingos medžiagos. Lietuvoje į vieną rūšiavimo konteinerį metamos tiek plastiko, tiek metalo, o kartais net ir popieriaus atliekos. Tačiau nuogąstauti nereikėtų, nes pakuočių atliekų konteinerių turinys yra dar kartą perrūšiuojamas pasitelkiant pažangius skenerius, atpažįstančius medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, pasitelkiamas ir žmonių darbas. Tokiu būdu visos pakuotės yra perrūšiuojamos pagal medžiagas ir perdirbimo galimybes.

Vis tik, ypatingai svarbus vaidmuo atliekų sutvarkymo procese – rūšiuojantys gyventojai. „Sudėtinga būtų užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą, jeigu žmonės elgtųsi neatsakingai ir visas atliekas mestų į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Mūsų tyrimai, o ir konteinerių turinys rodo, kad vis daugiau gyventojų atliekas rūšiuoja, tačiau vis dar pasitaiko klaidų, o netinkamai išmestos atliekos gadina viso konteinerio turinį ir apsunkina jų perdirbimą“, – sako A.Burbaitė, „Žaliojo taško“ atstovė.

Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus.