Žiedinės ekonomikos galimybės Lietuvoje – plačios
Europos Sąjungos tikslai – iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, o ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo – leidžia prognozuoti, kad žiedinė ekonomika daugiau ar mažiau palies visas ekonomines veiklas ir sektorius. Atsižvelgiant į tai formuluojami ilgalaikiai (iki 2050 m.) bei trumpalaikiai (iki 2030 m.) Lietuvos pramonės transformacijos į žiedinę ekonomiką tikslai. Ilgalaikiai tikslai glaudžiai koreliuoja su ES pramonės transformacijos tikslais: pilnu žiediškumu (antrinių žaliavų panaudojimu), konkurencingumo užtikrinimų ir neutralumu klimatui.
Dar 2021 m. pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva parengtas Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis. Lietuvos Vyriausybės programoje numatytas tikslas – pasiekti ne mažesnę nei ES vidurkis žiediškumo indekso reikšmę. Mūsų žiediškumo rodiklis 2021 m. „Eurostat“ duomenimis siekė 4 proc. (ES vidurkis – 11,7 proc.).
„Žiedinėje ekonomikoje siekiama maksimaliai padidinti ekonomikoje cirkuliuojančių produktų ir medžiagų vertę, išmetant kiek galima mažiau atliekų ir naudojant kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus išteklius išlaikyti, kad jie būtų dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrės (EIM) patarėja Grėtė Lėlė.
Siekiant žiedinės ekonomikos tikslo – sumažinti ekonominėse veiklose naudojamų neatsinaujinančių gamtos išteklių apimtis – akcentuojama atliekų prevencija, susidarymas bei perdirbimas. Pramonės vystymuisi keliami tikslai mažinti generuojamų atliekų kiekį ir didinti perdirbamų atliekų dalį. Kartu siekiama ekonomikos augimo, kuris – priešingai – reiškia didėjančias gamybos apimtis ir, neretai, augantį atliekų kiekį. Vertinant Lietuvos pramonės struktūrą, kurioje dominuoja užsakomoji gamyba ir žemas imlumas globalioms inovacijoms, mažinti išteklių naudojimą ir išsaugoti išteklių vertę – viena iš svarbiausių strateginių krypčių, pereinant prie žiedinės ekonomikos principų.
Pasak Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktoriaus Pauliaus Petrausko, žiedinės ekonomikos plėtrai galimybių Lietuvoje yra daug. Pirmiausia, tiek žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, tiek bendrai perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos nėra vien draudimai ir reguliavimas, o galimybė naujiems verslo modeliams, technologijoms ir inovacijoms. Kartu ir didesniam valstybės atsparumui bei strateginiam savarankiškumui įvairiose srityse – nuo energetikos, maisto, saugumo iki pažangių technologijų. Dėl didelės žiedinės ekonomikos svarbos Lietuvoje jai skiriama vis daugiau dėmesio ir finansų.
„Dar didesnes galimybes atveria šių metų vasarą LR Vyriausybės priimtos Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairės. Gairėse pateikti jau dabar įgyvendinami žiedinę ekonomiką skatinantys projektai bei pasiūlytos naujos priemonės. Visoms joms iki 2035 m. numatyta pritraukti daugiau nei 4,4 mlrd. Eur privataus ir viešojo sektoriaus lėšų“, – aiškino P. Petrauskas.
Viena sritis Lietuvoje generuoja mažiausiai atliekų visoje ES
Vienas iš būdų suprasti, kaip Lietuvai sekasi tobulėti, įgyvendinti ar net viršyti reikalavimus – palyginimas su kitomis regiono šalimis. EIM 2023 m užsakė analitinę studiją „Lietuvos pramonės atliekiškumo rodiklis“. Atliekiškumo rodikliai buvo paskaičiuoti devyniems Lietuvos pramonės sektoriams, atitinkamiems 27 ES šalių sektoriams bei palyginti. Analizė atskleidė, kad penki pasirinkti Lietuvos pramonės sektoriai generavo atliekų mažiau nei ES 27 vidurkis, o Lietuvos maisto, gėrimų ir tabako pramonė buvo mažiausiai atliekų generuojanti tarp visų ES valstybių narių.
Analizė atskleidė, kad kiti keturi pasirinkti Lietuvos pramonės sektoriai generavo atliekų daugiau nei ES 27 vidurkis, o Lietuvos chemikalų ir chemijos pramonė yra daugiausiai atliekų generuojanti tarp visų ES valstybių narių ir savo atliekiškumo rodikliu vis dar daugiau nei 7,5 karto atsilieka nuo ES vidurkio.
„Šiose pramonės šakose EIM siekia skatinti kurti didesnę pridėtinę vertę ir/ar pereiti prie mažiau atliekų generuojančių gamybos technologijų. Tyrimas parodė, kad Lietuvos pramonės įmonių gamyboje sugeneruotų atliekų bendrasis kiekis (tonomis 1 mln. Eur sukurtos vertės) buvo nuosekliai mažėjantis ir, lyginant 2014–2020 metus, ženkliai krito nuo 410,5 iki 281,9 t/1 mln. Eur). Tačiau visoje ES šalių struktūroje Lietuva yra 23 vietoje. Pagrindinės priežastys: istorinis pramonės vystymasis, skirtingi ištekliai, pramonės struktūra bei naudojamos technologijos. Bendrai lyginant Lietuvos pramonės šakos vidurkį su ES, Lietuvos pramonė turi daug potencialo didinti žiediškumo indeksą, perdirbant daugiau generuojamų atliekų“, – aiškino G. Lėlė.
Inovacijų agentūros atstovas teigė, kad jų atlikti tyrimai indikuoja problemas tiek pasiūlos – atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo – tiek paklausos pusėje, kur antrinių žaliavų panaudojimas pramonės sektoriuje vis dar yra nedidelis. Iššūkis yra ir nepakankamai efektyvus rūšiavimas, kokybės ir pajėgumų skirtumai tarp mišraus komunalinio atliekų srauto tvarkytojų.
„Gamybos pramonėje Lietuvoje vyrauja užsakomoji gamyba, o tai yra energijai ir ištekliams itin imli sritis. Čia antrinių žaliavų panaudojimą galėtų paskatinti iš vartotojų ir klientų kylantis poreikis bei tarptautiniai reguliavimai“, – kalbėjo P. Petrauskas, – „Tačiau vienas gerųjų pavyzdžių yra Lietuvos depozito sistema, pasisemti gerosios patirties šioje srityje atvyksta ir ekspertai iš užsienio“.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje turime stiprius tam tikrų plastiko frakcijų perdirbimo pajėgumus. Taip pat galime pasidžiaugti ir nemažu skaičiumi įmonių, kurios sugeba panaudoti vis daugiau plastiko antrinės žaliavos savo gaminiuose bei verslais, kurie kuria novatoriškus produktus iš perdirbtų ir biologinių medžiagų.
Ką daro Vyriausybė?
Įgyvendinant tvarumo tikslus ypatingai daug reikalavimų randasi Lietuvos verslams. Tuo pat metu Vyriausybė skelbia paramos planus bei projektus, kurie skatintų įmones daryti dar daugiau. Šiuo metu klimatui neutralios ekonomikos sukūrimas iki 2050 m. yra strateginis Lietuvos įsipareigojimas, kurio vienas esminių įgalinančių faktorių – žiedinių ekonomikos principų taikymas.
„Siekdami šių tikslų, 2023 m. rugsėjį paskelbėme 8 mln. Eur vertės kvietimą „Žalias eksperimentas“, kuris skirtas įmonėms kurti gamtai draugiškus produktus iš antrinių žaliavų. Prioritetas teikiamas įmonėms, kurios panaudos gamyboje susidariusias atliekas. Taip pat jaučiame poreikį imtis papildomų priemonių mažinant atotrūkį tarp tikslų ir esamos situacijos pirmiausia centralizuojant pagalbą ir paramą verslui vienoje institucijoje. Labai svarbų vaidmenį perėjimui prie žiedinės ekonomikos atlieka ir naujos žaliosios technologijos, todėl būtina skirti dėmesį jas kuriančioms įmonėms bei startuoliams. Siekiant padengti visą spektrą verslo poreikių, Inovacijų agentūroje steigsime tvarumo kompetencijų centrą – „GreenTech Hub“, – sakė EIM atstovė.
Ji pridūrė, kad ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs priemonių kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų investicijoms į atsinaujinančius energetikos išteklius jau yra paskelbta 11 kvietimų už 269,43 mln. eurų. Daugiausia finansinės paramos skiriama projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
P. Petrauskas, paklaustas, ką daro Vyriausybė, kad strategiiai tikslai būtų pasiekti greičiau, sakė, kad reikėtų galvoti ne vien tik apie perdirbimą, turėti holistinį vaizdą apie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą, įskaitant vartotojų sąmoningumą, mažesnį vartojimą, atitinkamą gaminių projektavimą, kuris leistų lengviau sutaisyti, pakartotinai panaudoti ir/ar perdirbti naudojamas medžiagas. Taip pat – efektyvesnį rūšiavimą.
„Turime ambicingus tikslus, todėl valstybės įsitraukimas vis didėja. Perėjimo prie žiedinės ekonomikos gairės, konkrečios jau vykdomos priemonės, įskaitant Inovacijų agentūros administruojamus finansavimo kvietimus, yra teigiami žingsniai“, – kalbėjo Inovacijų agentūros Proveržio depatramento direktorius.
Šioje srityje reikalingas dar glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, galintis užtikrinti detalesnę žiedinės ekonomikos rodiklių Lietuvos lygmeniu stebėseną ir analizę. Tai galėtų būti „vieno langelio“ principu verslui teikiamos paslaugos: su reguliavimo pokyčiais susijusios konsultacijos, finansinė parama, skatinti žiedinių ir žaliųjų technologijų bei susijusių inovatyvių verslo modelių kūrimą, visuomenės informavimas bei tarptautinė tinklaveika.
Prie pokyčių artimiausiais metais prisidės jau priimti ar dar planuojami ES reguliavimo pokyčiai, tarp kurių – įmonių informacijos apie tvarumo teikimo, ekologinio projektavimo, atliekų, pakuočių ir pakuočių atliekų bei kitos direktyvos.