Visuotinė pandemija keičia šiuolaikinio lyderio savybes
„Ernst&Young“ pasaulinio lygio finansinio konsultavimo įmonė ateities prognozėje pateikia, kad COVID-19 pandemija per pastaruosius metus visą pasaulio ekonomiką „išstūmė“ į naująją S kreivę. Jei anksčiau didelis ekonominis, socialinis, demografinis, politinis, sveikatos ir kt. sričių šuolis apibrėžė organizacijos lyderystę pasaulinėje rinkoje kaip nuolat kuriančios produktus ar paslaugas ir besiremiančios aktyvaus ir masiškai didelio vartotojiškumo principu, tai šis pandemijos etapas yra tarsi „persijungimas“ į aukštesnių standartų siekimą.
Kokybę diegiant naujoves bei siekiant tvarios gerovės visuomenei, ekonomikai, politikai, sveikatai ir kitoms aktualioms žmogaus gyvenimo sritims. Atsižvelgiant į tai, natūralu, keičiasi ir pati lyderystė. Galime pastebėti, kaip šiuolaikiniai lyderiai demonstruoja ir tam tikrus vertybinius principus, ir tam tikrus charakterio bruožus, ir ugdo savo pavyzdžiu, ir skatina tarnystę ir t. t. Visa tai reiškia, kad nebelieka vieno universalaus pavyzdinio lyderystės stiliaus. Eksponentiškai augant technologijoms, neišvengiamai svarbios tampa minkštosios kompetencijos: savo ir kito poreikių atpažinimas ir supratimas, gebėjimas nuolat ugdyti savo ir komandos kompetencijas, efektyvi komunikacija su supančia komanda, laiku ir tinkamai teikiamas grįžtamasis ryšys ir palaikanti motyvacinė atmosfera.
Tuo pačiu, anot „Forbes“ lyderių tyrimo, šiuolaikinis lyderis yra tas, kuris abejoja savo žinojimu, yra lankstus ir atviras ieškoti sprendimų bei geba kasdien bent 1 proc. savo laiko skirti augimui ir ugdymui. 24/7 mokymasis tampa būtinybė kiekvienam šiame VUCA pasaulyje (VUCA – akronimas iš angliškų žodžių „nepastovus“, „neapibrėžtas“, „sudėtingas“ ir „neaiškus“), kas stipriai padeda priimti pokyčius ir geriau suprasti „new normal“ realijas.
Kartų skirtumai lemia ir organizacijos kultūrą
Dabartinė darbo rinka yra didžiausia skirtingų kartų persipildžiusi rinka, kurioje kiekvienam svarbu vis kiti dalykai – kam vertikali, o kam profesinė horizontalioji karjera, kam finansinės motyvavimo priemonės, kam saugumas ir garantijos, kam savirealizacija ir pan. Todėl universalios ir bendros sistemos netinka. Ypač ryškiai darbo rinkoje gausėjančios „Z“ ir „Alfa“ kartos atstovai nuolat abejoja „o kas man iš to“, „kokia to prasmė?“, „o kam to reikia“, ir jai atsakyti, jog „tiesiog taip reikia“ ar „visi taip daro, darysim ir mes“ – nebepakanka. Čia kasdien tenka ieškoti naujų būdų kalbėtis, bendrauti ir bendradarbiauti – daug ką paaiškinant ir dažnai suteikiant jiems „grįžtamąjį ryšį“. Jaunoji karta nėra toji, kuri taikstosi su tuo, kas jiems nepatogu, jie puikiai žino, ko nori iš gyvenimo ir kas tai gali suteikti. Darbo nuotoliu metu dar labiau silpnėja įsipareigojimas organizacijai ir lojalumas jos atžvilgiu. Tad nesvarbu, kur dirbi, svarbu, ar tai leidžia patenkinti profesinius ir asmeninius tikslus. Tuo pačiu mažėja apskritai dirbančiųjų skaičius – dar 2013 m., MRU ekspertė dr. Aistė Dromantaitė rašydama apie ugdymo reikšmę talentams organizacijoje akcentavo, kad karas dėl talentų yra neišvengiamas. Todėl čia lyderiaujančio asmens vaidmuo yra labai svarbus ir neišvengiamas.
Iš kokių lyderių siekiame mokytis
Mokytis lyderystės greičiausiai galima iš visų šiuolaikinių mus supančių lyderių – pradedant įmonės vadovais ir kolegomis, ir baigiant praeities ryškiausiomis asmenybėmis, kurių darbai vienaip ar kitaip daro įspūdį, o svarbiausia, kelia klausimų ir verčia įvairių sričių specialistus analizuoti jų veiksmus ir sprendimus. Pastebima, kad labiausiai žavi tie lyderiai, kurie yra drąsūs ir žvelgia toliau į ateitį, kurie vadovaujasi nepopuliariomis, bet geresnes sąlygas šaliai ir jos žmonėms sukuriančiomis vertybėmis. Ypač tie, kurie vadovaujasi žmogiškosiomis vertybėmis, geba palaikyti ir pakelti kitą, ir nori žymiai daugiau nei standartinis žmogus. Ir, žinoma, puikūs šiuo atveju mokytojai yra universiteto dėstytojai, kurie domisi naujausiomis lyderystės tendencijomis ir jas analizuoja per praktinius pavyzdžius drauge su studentais.
Universiteto demonstruojama lyderystė – praktiniai pavyzdžiai
.Universitetas, demonstruodamas lyderystę, pritraukia tokius pačius, norinčius studijuoti ir tapti savo profesinės ateities lyderiais.
MRU Lyderystės ir pokyčių valdymo studijų programa yra išskirtinė tuo, kad jos atitikmens nerasite jokiame kitame Lietuvos universitete. Šios magistrantūros studijos apima ne tik vadybos, bet ir žmogiškųjų išteklių dalykus, o diplomas suteikia verslo vadybos magistro laipsnį žmonių išteklių vadybos srityje, kas ypač aktualu dirbantiems organizacijose ir turintiems savas komandas ar esantiems komandose. Šioms kryptingoms studijoms, kaip ir kitose instituto programose, vadovauja ir įvairius dalykus dėsto puikiai savo sritį išmanantys dėstytojai ir praktikai, studentų vertinami kaip draugiški, atviri ir besidalinantys profesionaliomis žiniomis ir savo patirtimis kolegos. Magistrantūros studijos yra orientuotos į dirbančiuosius ir kurie nori apjungti patirtį ir žinias. Tai tarsi augimas spirale aukščiau, prasmingiau ir tuo pačiu giliau.
Absolventai apie Lyderystės ir strateginio valdymo instituto programas atsiliepia sakydami, kad tai laisvos, į rėmus neįspraudžiančios studijos – joje gausu vadybos, žmogiškųjų išteklių, komunikacijos valdymo, finansinio raštingumo, strateginio valdymo, kuris svarbus vadovams, darbuotojų ugdymo ir vadovavimo komandai bei kitų žinių. Dauguma baigę studijas Lyderystės ir strateginio valdymo institute teigia, kad, viena vertus, šios universitetinės studijos yra gana aiškios, struktūruotos, konkrečios, kita vertus, stipriai praplečia požiūrį ir prisideda prie jų kaip būsimų lyderių augimo.
Lyderystės įgūdžius ne tik galima, bet ir reikia ugdyti
Lyderystė yra išugdoma ir lyderiu šiuo metu gali būti kiekvienas. Lyderystės tyrėjos L. Andersen tyrimuose atskleidžiama, kad tik 5% populiacijos gimsta su lyderiškomis savybėmis, o visiems kitiems tai yra kasdienis darbas su savimi ir pasirengimas būti lyderiu tam tikroje srityje. Labai svarbu suprasti, kad net jei nesu tie 5 procentai, visada galiu tapti lyderiu savo pastangų, atkaklumo, užsispyrimo ir žinių dėka. Lyderystė yra ir bus toji varomoji jėga, ir jog kiekvienas gali būti lyderiu bei reikštis įvairiose savo veiklos srityse skirtingais lygmenimis. Lyderiu tampa tam tikros srities profesionalas, kuris ne tik pats, bet ir kitus skatina tobulėti. Todėl studijų metu nuolat savęs klausiame: „ar taip, kaip vyksta studijos, ar jos skatina kitus būti pasaulio piliečiais? Ar palaikome ir padedame studijuojantiesiems įsisavinti mokymąsi ir kurti tvarią, tikslingą ir visokeriopai sveiką savo ateitį?“
Į kokius klausimus sau reikia atsakyti, renkantis studijas
Bet kuris mokymosi procesas visada atliepia kelis kertinius klausimus: „Ko aš noriu mokytis?“ - tai klausimas apie dalykų, teorijos ir praktikos turinį. „Kam aš noriu mokytis?“ Tai klausimas, kuris apima tikslą – kokiu tikslu noriu mokytis, ką juo noriu pasiekti ateityje savo profesinės karjeros ir asmeninio gyvenimo atžvilgiu? 3 klausimas yra „Kaip aš noriu mokytis?“ Ir tai klausimas apie asmeninį ryžtą ir indėlį į studijas. Ir 4 klausimas yra susijęs su „o iš ko noriu mokytis? Tai klausimas apie mokytoją plačiąja prasme – tai gali būti dėstytojai, studijų kryptis, universitetas, asmenys. Svarbu atsakyti į klausimą sau, „kas yra mano autoritetai ir tie žmonės, kurie man gali suteikti pridėtinę vertę veikloje, praplėsti požiūrį tam tikrose srityse, skirti laiko mano asmeniniam ir profesiniam augimui?“ Šiuolaikinis studentas turi tapti savo asmeninio gyvenimo lyderiu ir drauge su dėstytojais ieškoti atsakymų, kaip tapti atsakingu, atjaučiančiu, produktyviu, sveiku ir laimingu rytojaus pasaulio piliečiu. Tam puikiai pasitarnauja akiratį plečiančios ir ilgametę patirtį turinčios Lyderystės ir strateginio valdymo instituto studijos.