Nuolatinis siekis tobulėti padeda aiškiau suformuoti tikslus
Kaip teigia Jolita Gečienė, „mokausi nuolatos, nes mokslas nėra ir niekada nebus užbaigtas procesas, nes kiekvienas svarbus atradimas iškelia vis naujų klausimų. Nuolatinis siekis tobulėti, padeda aiškiau suformuoti tikslus, efektyviau kaupti žinias, lengviau priimti tinkamus sprendimus, prisitaikyti kintančioje darbo aplinkoje ir aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje. Mokausi, nes jaučiu vidinį poreikį, nes mokymasis man yra savęs įprasminimas ir svarbi gyvenimo dalis. Vienas esminių motyvacijos aspektų yra suvokimas, kaip, kokiu tikslu įgytos žinios gali būti panaudojamos ir kokią naudą jos duos man, mano aplinkai ir visai visuomenei“.
Šiandieniniame greitai besikeičiančiame pasaulyje nuolatinis tobulėjimas yra neišvengiamas, nes kintanti aplinka priverčia išmokti ką nors nauja, todėl net pats talentingiausias žmogus turi pastoviai mokytis, kad pasiektų stabilius ir gerus rezultatus.
MRU Socialinio darbo magistrantūros studijų alumnė Jolita Gečienė, džiaugiasi, kad universiteto akademinė bendruomenė gerbia besimokantįjį, atsižvelgia į studijuojančiųjų poreikius ir puikiai pritaiko studijų tvarkaraščius dirbantiems studentams. Ne tik tvarkaraščiai yra lankstūs studentų atžvilgiu, bet ir mokymosi vieta yra derinama studentų patogumui, pvz. socialinio darbo studijos Utenoje – Jolita Gečienė studijavo Vilniaus grupėje, jai buvo suteikta galimybė paskaitas lankyti Utenoje, nes pati gyvena netoliese, todėl puikiai pavyko suderinti studijas su darbu ir skirti dėmesio namams.
Socialiniam darbuotojui svarbu ne tik mokėti pažinti kitą, bet ir įsiklausyti į savo vertybes
„Socialinis darbuotojas pirmiausiai turėtų būti atsidavęs savo profesijai ir valdyti turimas žinias, nes šios profesijos atstovas yra ir socialinės aplinkos tyrėjas, ir socialinių pokyčių skatintojas, ir socialinio gyvenimo vadybininkas. Socialinį darbą tikrai gali dirbti ne kiekvienas, nes tai labai daug specialių žinių ir įgūdžių bei tam tikrų asmeninių savybių reikalaujanti profesija. Šią specialybę pasirinkusiam žmogui turėtų būti artimos tokios savybės, kaip tolerancija, geranoriškumas, atsakingumas, kūrybiškumas bei iniciatyvumas. Taip pat socialinis darbuotojas turėtų nuolat atnaujinti savo teorines socialinio darbo žinias ir praktinius įgūdžius. Renkantis socialinio darbuotojo profesiją – rekomenduočiau rinktis socialinio darbo studijas Mykolo Romerio universitete. Puikiai parengta socialinio darbo studijų Vilniuje ir Utenoje programa suteikia ir vertingas bendrąsias bei dalykines kompetencijas, tokias kaip mokymosi bei profesinės karjeros planavimo, mokslinių tyrimų organizavimo ir analitinio mąstymo, socialinių institucijų vadybos, socialinės politikos formavimo bei plėtros“, – teigia Anykščių socialinės globos namų direktorė Jolita Gečienė.
Socialinio darbo magistrantūros studijos Utenoje išmokė ir labiau savimi pasitikėti profesinėje srityje net kai ištinka nesėkmingi atvejai. Tokiais momentais Jolita visuomet gali pasitarti su savo srities profesionalais, MRU bendruomenės nariais, kurie ne tik padeda rasti tinkamus sprendimus, bet ir savo pavyzdžiu įkvepia nenuleisti rankų net ir pačiose sunkiausiose situacijose.
„Moteriai, siekiančiai karjeros galiu patarti klausyti vidinio balso ir rinktis studijuoti tą sritį, kuri domina, patinka ir yra artima jos vertybėms, kurioje ji save realizuoja. Tik dirbant darbą kuris yra pomėgis, galima mėgautis pačiu darbo procesu ir jo rezultatais. Priešingu atveju, darbas bus kančia ir teigiami rezultatai bus sunkiai pasiekiami“, – linkėdama drąsiai svajoti ir kryptingai siekti savo tikslų, savo mintimis dalinosi MRU socialinio darbo magistrantūros studijų alumnė.
Anykščių socialinės globos namų direktorė Jolita Gečienė šiandien jaučiasi dėkinga savo gyvenimo mokytojams –savo tėvams, kurie suteikė galimybę lavintis, palaikė profesinį pasirinkimą bei išmokė siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat yra dėkinga savo šeimai, kurie susitaiko su noru mokytis visą gyvenimą ir palaiko. Ir žinoma, nuoširdžius padėkos žodžius taria visai akademinei bendruomenei, visiems MRU profesoriams, docentams ir lektoriams, kurie mokė ir moko, suteikia vertingas teorines žinias ir praktinius įgūdžius bei paskatina spręsti socialines problemas ne tik moksliniame, bet ir praktiniame lygmenyje.
O labiausiai, anot Jolitos Gečienės ji jaučiasi dėkinga gyvenimui: „už visą tai ką turiu, už išsipildančius lūkesčius, už pasiektus tikslus ir už sutiktus žmones, kurie praturtina mano gyvenimą“.