Blogiausias scenarijus
Šiandien apie branduolinį pavojų ir pasirengimą jam kalbama ne veltui. Istorija parodė, kad branduolinės avarijos, nors ir retai, tačiau nutinka, o joms tinkamai nepasiruošus, padariniai gali būti labai skaudūs.
Kaip pasakoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, didžiausią branduolinį pavojų Lietuvai, ypač Vilniaus ir aplinkiniams rajonams, kelia kaimyninės Baltarusijos teritorijoje 2020 m. pradėjusi veikti Baltarusijos AE, kuri nuo eksploatacijos pradžios ne kartą susidūrė su įvairiomis problemomis.
„Vienas iš sudėtingiausių 2021 m. atnaujintos Nacionalinės rizikos analizės scenarijų – branduolinė avarija Baltarusijos Respublikos atominėje elektrinėje. Apie ją mes šiandien kalbame todėl, jog jos avarijos atveju atsiradę padariniai sukeltų reagavimo veiksmus mūsų sostinėje ir aplinkiniuose rajonuose. Remiantis praeityje nutikusiomis Černobylio ir Fukušimos AE branduolinėmis avarijomis, Vyriausybė yra patvirtinusi specialų planą (daugiau informacijos čia) kuriame nustatytos užduotys valstybės ir savivaldybės institucijoms apimančios visą nelaimių valdymo ciklą, kurį sudaro 4 etapai: prevencija, pasirengimas, reagavimas ir atstatymo fazė“, – pasakoja E. Geda.
Pasak jo, neįprastieji įvykiai branduolinių elektrinių veiklos metu yra klasifikuojami pagal Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES), turinčią 7 lygius.
„1–3 lygiams priskiriami įvykiai vadinami incidentais, o 4–7 lygio įvykiai – jau avarijomis. Černobylio atveju buvo pasiektas 7 lygis, kuris reiškia visų radioaktyvių medžiagų išmetimą iš reaktoriaus į aplinką. Mūsų atveju Nacionalinėje rizikos analizėje buvo parinktas blogiausias – 7 lygio – scenarijus, todėl visos apsisaugojimo priemonės ir veiksmų planas yra pagrįstas būtent juo“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.
Tačiau ką šis blogiausias scenarijus reiškia Lietuvai? E. Gedos teigimu, prieš pradedant kalbėti apie pasiruošimą ir veikimą avarijos atveju, pirmiausia labai svarbu suprasti tokios ekstremalios situacijos mastą.
„Dalis žmonių vis dar galvoja, kad sprogus Baltarusijos AE rektoriui, iki Lietuvos ateitų sprogimo banga ir nušluotų gyvenvietes. Istorijoje tokių sprogimo bangų nebuvo, o jei ir būtų – tai tik lokalaus pobūdžio. Tad didžiausia grėsme mums išlieka radioaktyvių medžiagų pasklidimas į aplinką.
Tačiau lygiai taip pat nereikia tikėti pasakomis, kad išorinės apšvitos metu, išėjus į lauką, žmogui gali pradėti irti audiniai ir pan. Verta paminėti ir, tai, kad per visus metus turime tik 16 dienų, kai į mūsų pusę pučia vėjas nuo Baltarusijos AE. Tad pasakyti, kad avarijos atveju būtinai link Lietuvos atkeliaus didžiausia taršos banga, tikrai negalima“, – teigia specialistas.
Visgi, pasak pašnekovo, tai nereiškia, kad branduolinė avarija nėra pavojinga ir jai nereikia ruoštis.
„Informaciją apie tai, ką turi žinoti kiekvienas gyventojas bei ką daryti nutikus tokiam scenarijui, galima rasti internetiniame puslapyje lt72.lt, kurį nuolatos atnaujiname ir tobuliname. Su didele dalimi jame pateiktos informacija vaikai susipažįsta dar darželyje, vėliau mokykloje neformalaus ugdymo metu.
Branduolinė avarija yra tik viena, iš daugelio ekstremalių situaciją, tačiau bendri principai išlieka tokie patys. Tad jei žmogus yra pasirengęs ir pasiruošęs, rizika, kad jis nukentės, gerokai sumažėja“, – sako E. Geda.
Tinkamas pasiruošimas – daugiau nei pusė darbo
PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas atkreipia dėmesį į keletą pagrindinių aspektų, reikalingų tinkamai pasiruošti ekstremaliai situacijai. Vienas jų – šeimos planas.
„Apsitarkite šeimoje, ką ir kaip pagal rekomendacijas darytumėte branduolinės avarijos atveju, kuris šeimos narys ir už ką būtų atsakingas. Pasitikrinkite, ar turite viską iš rekomenduojamo sąrašo, galbūt kažko trūksta. Jei patenkate į aktyviausią pasienio su Baltarusija zoną, pasidarykite planą, kaip iš jos išvyktumėte.
Įvertinkite ir laiko aspektą. Dieną mes būname darbe, mokymosi įstaigose, tad labai svarbu turėti veiksmų planą, kaip vienas kitą pasieksite. Gali būti ryšio trukdžių, susisiekimo problemų, todėl būtina apsitarti, kur susitiksite, kaip paliksite žinutes. Jei yra galimybė, šį planą pabandykite įgyvendinti praktiškai – susiorganizuokite iškylą ir veikite, lyg tai būtų ekstremali situacija “, – pataria E. Geda.
Pašnekovas rekomenduoja iš anksto pasirūpinti ir kvėpavimo takų apsauga bei vienu svarbiausių atsakomųjų veiksmų branduolinės avarijos metu – stabiliojo jodo preparatais.
„Po branduolinių avarijų per kelerius metus užterštose teritorijoje yra fiksuojama vėžinių susirgimų, todėl labai svarbu apsaugoti savo skydliaukę. Kiekviena savivaldybė yra nusistačiusi tvarką, kaip ir kada dalins stabiliojo jodo preparatus (kalio jodido tabletes). Pavyzdžiui, vilniečiai su e.receptu juos gali atsiimti vaistinėje, kitos savivaldybės yra numačiusios juos dalinti gyventojams, atėjusiems į evakavimo punktus.
Preparatų galima įsigyti ir už savo lėšas, todėl kartais geriau turėti didesnį atsargų kiekį, jei, pavyzdžiui, nelaimės atveju pas jus svečiuosis kiti žmonės. Žinoma, labai svarbu paminėti, kad šių preparatų negalima vartoti, nebent butų gautas leidimas iš Sveikatos apsaugos ministerijos“, – įspėja PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.
Gyventojų apsauga branduolinės avarijos atveju
Kaip pasakoja PAGD Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas, įvykus branduolinei avarijai ir esant nepalankioms Lietuvai oro sąlygoms, pirmieji užteršti debesys, kuriuos užfiksuotų radiacinio užterštumo stotys, iki Lietuvos atklystų per 2–3 valandas nuo sprogimo.
Tuo tikslu Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema RADIS. Tai gama radiacijos monitoringo stočių tinklas, veikiantis nenutrūkstamu režimu. Visoje Lietuvos teritorijoje išdėstytos 43 stotys, kurios matuoja jonizuojančiosios spinduliuotės lygį ore ir 3 stotys, matuojančios Neries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą.
Gavus informaciją iš Radiacinės apsaugos centro ir priėmus sprendimą dėl apsaugomųjų veiksmų, pasak pašnekovo, būtų aktyvuota visa Valstybinė gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema: gyventojai išgirstų sirenas, į jų telefonus ateitų pranešimai, o daugiau informacijos būtų suteikiama per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, naujienų portalus.
„Jei gyventojams bus patariama likti patalpose, pirmiausia reikės užsandarinti būstą, uždaryti duris, langus ir orlaides, uždengti dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Jei langai ir durys nesandarios, papildomai juos galima apklijuoti popieriumi ar apsauginėmis juostelėmis.
Rekomenduojama slėptis namo rūsyje, tačiau, jei jo nėra, tuomet reikėtų laikytis pastato vidurio, stengtis būti toliau nuo išorinių pastato sienų ar pastogės. Jei duotas nurodymas, reikėtų vartoti kalio jodido tabletes, na, ir, žinoma, laikyti įjungus radiją arba televizorių, per kuriuos būtų teikiama naujausia informacija bei rekomendacijos, kaip elgtis“, – apie pirmuosius žingsnius nutikus ekstremaliai situacijai pasakoja specialistas.
Priklausomai nuo situacijos rimtumo, E. Trunovas atskleidžia, kad gali būti priimtas sprendimas evakuoti arčiausiai sienos su Baltarusija gyvenančius žmones.
„Evakuacija yra aktualiausia Vilniaus ir Švenčionių rajonų gyventojams, kurių šiuo metu priskaičiuojame apie 30 tūkst. Valstybės parama arba organizavimas yra numatomas 25 proc. gyventojų, t. y. apie 6-iems tūkst. Jiems yra numatyti maršrutai ir jie žino, kaip reikėtų elgtis.
Šių metų kovo mėnesį pirmą kartą vykdėme gyventojų evakavimą traukiniu. Pastebime, kad gyventojai vis geriau ir geriau supranta, kaip vyksta procesai. Numatyta, kad likusi dalis gyventojų sugebės pasitraukti savarankiškai“, – teigia specialistas.
Evakuacijos atveju, pasak jo, labai svarbiu tampa išvykimo krepšys, kurio turinį turėtų sudaryti tokie daiktai, kaip svarbūs dokumentai, drabužiai, miegmaišis, maisto atsargos, grynieji pinigai. Visą sąrašą galima rasti čia.
„Žinoma, žmonės galbūt neturės visų reikiamų daiktų, tačiau bent jau 30 proc. užpildytas išvykimo krepšys yra didelis pasirengimas keliauti“, – neabejoja pašnekovas.
Evakuacijos ir visos ekstremalios situacijos metu, E. Trunovo teigimu, labai svarbus yra ir šaltas protas.
„Pavyzdžiui, Fukušimos atveju per patį sprogimą niekas nežuvo, tačiau evakuacijos metu gyvybės neteko 27 žmonės. Tai reiškia, kad apimti panikos gyventojai priėmė neracionalius, gyvybei pavojingus sprendimus, skubėjo automobiliu, pateko į avariją, kažkas dėl automobilių spūsčių laiku negavo sveikatos paslaugų ir pan. Tad labai svarbu, kad gyventojai būtų pasiruošę, nepanikuotų ir suprastų, kad tiesioginio poveikio gyvybei tokia avarija nesukelia“, – sako PAGD Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas.
Pandemijos pamokos
Tiksliai pasakyti, kiek laiko gali tęstis ekstremali situacija, E. Gedos teigimu, yra sunku, tačiau skaičiuojama, kad radioaktyvi užtarša blogiausio scenarijaus atveju sklaidytųsi nuo dvejų iki keliolikos dienų.
„Išsisklaidžius radioaktyviems debesims, paaiškėja, kur ir kaip stipriai susiformavo užtaršos zonos ir kada yra saugu evakuotiems gyventojams sugrįžti į savo namus. Pavyzdžiui, Černobylio atveju likvidavimo, gesinimo darbai truko gana ilgai, tad ir visas procesas užtruko. Pati užtarša labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų. Pagal turimus scenarijus, užtarša per Lietuvos teritoriją sklistų dvi paras ir galiausiai nusėstų į Baltijos jūrą. Na, o kažkokių didelių užterštų teritorijų, mūsų skaičiavimais, Lietuvoje neturėtų atsirasti“, – teigia pašnekovas.
Baltarusijos AE avarijos scenarijų 48 valandų laiko ašyje ir rekomendacijas gyventojams galima rasti ir specialiai tam sukurtame žemėlapyje.
Specialistas džiaugiasi, kad šiandien žmonėms yra kur kas lengviau paaiškinti apie ekstremalių situacijų svarbą ir reagavimą joms nutikus – dėl to reikėtų „padėkoti“ COVID pandemijai.
„Iki pandemijos, kai mes kalbėjome apie visus apsaugomuosius veiksmus branduolinės avarijos metu, mūsų rekomendacijos ir planai visuomenei atrodė neįmanomi. Tačiau atėjus ir praėjus COVID pandemijai, mes matome visiškai kitą supratimą, atsirado įpročiai – niekam nereikia aiškinti, kaip užsidėti ir nešioti kaukes ar respiratorius, kodėl susirgus COVID reikia būti namuose, vengti kontakto ir pan.“, – sako E. Geda.
Anot jo, daugelis pandemijos valdymo principų yra analogiški branduolinei avarijai – paviršių, kūno dezinfekcija, kvėpavimo takų apsauga, atstumo nuo šaltinio laikymasis.
„Tik skirtumas tas, kad viruso atveju šaltinis yra pats žmogus, o nutikus branduolinei nelaimei, žmogaus radiacinė tarša kito žmogaus žymiai paveikti negali, todėl svarbiausia būti kuo toliau nuo užtaršos šaltinio“, – aiškina specialistas.
