Dėmesys gyventojų saugumui
Kaip pasakoja G. Sakalinskas, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje ekstremaliosioms situacijoms yra ruošiamasi nuolat, tačiau pasirengimas joms visada kelia daug iššūkių – neretai jos būna netikėtos ir nenuspėjamos.
„Dėl pasaulio ir regionų ekonominės raidos, technologinio vystymosi, pokyčių visuomenėje, žmonių veiklos atsiranda vis naujų, sudėtingesnių rizikų, kurios gali sukelti įvairaus masto ekstremalias situacijas. Štai dar prieš trejus metus nedaug kas realiai vertino karo grėsmę Europoje, kuris labai greitai visus privertė keisti požiūrį į civilinę saugą. Tad vertinant įvairias galimas grėsmes ir pavojus, labai svarbiais aspektais tampa tiek gelbėjimo pajėgų parengtis, tiek ir kiekvieno gyventojo pasirengimas, nes tai padeda išsaugoti gyvybes ir sumažinti nelaimių padarinių žalą“, – teigia pašnekovas.
Kaip vieną didžiausių pavojų Lietuvai šiuo metu G. Sakalinskas išskiria netoli mūsų valstybės sienos veikiančią Baltarusijos atominę elektrinę (AE), kurios grėsmė tapo vienu iš pamatinių Norvegijos projekto ( jis finansuotas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis – aut.) tikslų – užtikrinti kokybišką Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės avarijos atveju.
„Baltarusijos AE kaimynystė kelia nuolatinį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. Tai mus visus įpareigoja būti pasirengusiems galimai šios elektrinės avarijai. Nors tokiai grėsmei ir buvo skiriamas dėmesys, daugelio problemų sprendimui stokota lėšų. Norvegijos projektas padėjo sustiprinti tiek gelbėjimo pajėgų pasirengimą, tiek ir gyventojų perspėjimą, jų informavimą ir švietimą. O atsiradus naujoms geopolitinėms grėsmėms, Rusijos ir Baltarusijos agresijai, šio projekto įgyvendinimas įgijo dar didesnę svarbą“, – teigia PAGD atstovas.
Atnaujintos perspėjimo sistemos – didelis laimėjimas
Įgyvendinant šį projektą, kaip pasakoja G. Sakalinskas, buvo įsigytos sirenos, kuriomis iš dalies modernizuota Lietuvos gyventojų perspėjimo sistema ir sudarytos prielaidos tolesnei jos plėtrai bei integracijai su kitomis sistemomis.
„Šalyje veikianti Gyventojų perspėjimo sistema sirenomis yra techniškai pasenusi. Didelė dalis naudojamų sirenų skaičiuoja jau kelis dešimtmečius. Nors sistema buvo ir yra nuolat prižiūrima, tačiau daugelį metų jos modernizavimą stabdė lėšų stygius. Projekto metu rytinėje šalies teritorijoje buvo įdiegtos 197 perspėjimo sirenos. Jos atnaujintos ne tik didesniuose miestuose, rajonų centruose, bet ir didesnėse gyvenvietėse, galimose gyventojų susitelkimo vietose“, – atskleidžia pašnekovas.
Negana to, kartu buvo išplėstas ir esamas sirenų tinklas bei iš esmės padidintas perspėjamų apie nelaimes gyventojų skaičius, taip pat sudarytos galimybės centralizuotai valdyti dalį perspėjimo sirenomis sistemos.
„Įdiegta gyventojų perspėjimo sistema sirenomis leis efektyviai ir laiku perspėti visus gyventojus, kurie gyvena rytinėje šalies teritorijoje. Būtina paminėti ir tai, kad ši perspėjimo sistema gali būti įjungiama ne tik įvykus avarijai Baltarusijos AE, esant radioaktyvaus užterštumo pavojui, bet ir kitų pavojų atveju“, – aiškina G. Sakalinskas.
Gyventojų įtrauktis
Perspėjimo sirenų sistemos atnaujinimas toli gražu ne vieninteliai Norvegijos projekto metu įgyvendinti sumanymai – gelbėjimo pajėgų įsigytos priemonės, taip pat įgytos žinios, kaip teigia G. Sakalinskas, yra neįkainojama vertė teikiant pagalbą gyventojams visų ekstremaliųjų situacijų metu.
„Pavyzdžiui, projekto partneris Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija turėjo galimybę įsigyti kompiuterinės programos licenciją, kuri būtų naudojama vertinant avarijos eigą bei padarinius. Bendradarbiavimas su partneriais iš Norvegijos sustiprino daugelio mūsų institucijų parengtį ir gyventojų saugumo galimybes“, – teigia PAGD direktoriaus pavaduotojas.
G. Sakalinskas tęsia, kad projekto verčių galima rasti ir daugiau – buvo surengtos ir didelio masto civilinės saugos pratybos, kuriose dalyvavo beveik 700 dalyvių iš įvairų institucijų ir organizacijų.
„Pratybose buvau panaudota tarptautinių institucijų patirtis, naujausia gelbėjimo ir švarinimo įranga. Kad pratybų eiga maksimaliai būtų priartinta prie realių sąlygų, gyventojų švarinimą atliekantis personalas galėjo treniruotis, atlikti švarinimą ir dozimetrinę kontrolę, panaudojus realius radiacijos šaltinius. Siekiant didinti pratybų pasiekiamumą ir sklaidą, pratybų vietose buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir organizuota tiesioginė transliacija suinteresuotoms institucijoms“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, šių pratybų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas organizuojant veiklas žmonėms, turintiems negalią ir specialiuosius poreikius.
„Projekto veiklos, ne išimtis ir pratybos, yra nukreiptos į įvairias gyventojų grupes, tarp jų ir į žmones, turinčius negalią. Daugeliui jų yra pritaikyta LT72.lt interneto svetainė. Tačiau tuo neapsiribota – atsižvelgdamas į turinčius klausos negalią poreikius, žmones, kurie negali girdėti perspėjimo sirenų, Departamentas ėmėsi įgyvendinti kitą projektą, finansuojamą Europos Sąjungos Komisijos UCPM-2023-TRACK1-IBA programos“, – sako G. Sakalinskas.
Kaip atrodome šiandien?
Vertinti projektų sėkmę galima įvairiais tyrimais, tačiau vienas svarbiausių kriterijų, kaip sako PAGD direktoriaus pavaduotojas, yra atgalinis ryšys iš visuomenės.
„Viena iš projekto idėjų – turėti atgalinį ryšį, sužinoti, kaip projekto veiklos, rezultatai vertinami ne tik projektą vykdančių institucijų, bet ir visuomenės. Per visą šį laiką sulaukėme nemažai susidomėjimo iš visuomenės informavimo priemonių, projektas buvo viešinamas spaudoje, interneto portaluose, gyventojai dalyvavo mūsų rengtose pratybose, bendravo su mūsų specialistais“, – sako G. Sakalinskas.
Anot jo, matant, kad visuomenei kyla patys įvairiausi klausimai, susiję su ekstremaliomis situacijomis, pasiruošimu joms ir veikimu, didelis dėmesys projekto metu buvo skiriamas ir gyventojų švietimui.
„Kiekviena nelaimė gali sukelti paniką. Ypač tada, kai žmonės neturi žinių ir pasirengimo įgūdžių. Todėl daug dėmesio skyrėme visuomenės edukacijai – aiškią ir struktūruotą informaciją nuo šiol gyventojai gali rasti jau mano minėtoje interneto svetainėje LT72.lt, taip pat buvo sukurti mokomieji filmai ir socialinė reklama, siekiant gyventojus supažindinti su galimais pavojais bei kaip elgtis jų metu“, – pasakoja pašnekovas.
PAGD direktoriaus pavaduotojo pasiteiravus, kaip, jo manymu, šiai dienai mes esame pasiruošę ekstremalioms situacijoms, G. Sakalinsko teigimu, pasibaigus Norvegijos projektui, gyventojų ir tarnybų pasirengimas yra gerokai rimtesnis, nei kad buvo iki projekto. Visgi vietų, kur reikia pasitempti, anot jo, dar tikrai yra.
„Pasiruošimo procesas vyksta ir vyks. Šis projektas leido pagerinti tiek mūsų tarnybos parengtį, tiek visuomenės saugumą, taip pat sustiprino tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Bet dar laukia daug darbų, kuriuos turime atlikti. Jau pradedama rengti projekto paraiška gyventojų perspėjo sistemos likusioje šalies teritorijoje modernizavimui. Taip pat rengiami ir įgyvendinami kiti projektai, susiję su gelbėjimo tarnybų pasirengimu, kaip reaguoti į gresiančias nelaimes“, – aiškina PAGD atstovas.
Nors projektas baigėsi, visi jame pasiekti rezultatai, tiek įrengta gyventojų perspėjimo sirenomis sistema, tiek visuomenės informavimas, kaip pasirengti galimoms nelaimėms, tiek parengtos mokymo programos ir atnaujinta pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė, pašnekovo teigimu, turės tęstinumą.
„Su projekto partneriais iš Norvegijos toliau sieksime tęsti bendradarbiavimą, planuojame teikti naujų projektų paraiškas, kuriais būtų toliau stiprinamas visuomenės pasirengimas galimoms nelaimėms“, – teigia G. Sakalinskas.
