Buto kaina atnaujintame daugiabutyje gali padidėti 30 proc.

Įsibėgėjant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai vis daugiau diskusijų kyla ne tik apie energijos sutaupymą, bet ir apie atnaujintuose namuose esančių butų kainas.

„Pirkčiau butą jūsų name“

Nekilnojamojo turto rinkos specialistai teigia, kad atnaujintas būstas dabar vertinamas nuo dešimtadalio iki trečdalio brangiau. Žinoma, renovuoto būsto vertės pasikeitimas priklauso nuo vietovės, kurioje yra būstas, ir nuo pačios renovacijos lygio – kokie darbai buvo atlikti, kokia jų kokybė, kokios medžiagos panaudotos ir pan.

Specialistams antrina ir renovuotų namų gyventojai, teigdami, jog po renovacijos iškart pajuto išaugusį susidomėjimą atnaujintais butais. Laiptinėse galima rasti daug daugiau kabančių skelbimų su užrašais „pirkčiau butą šiame name“, o pasiryžę parduoti po renovacijos atnaujintus butus tai esą padaro kur kas greičiau.

Vienas iš veiksnių, lemiančių išaugusią nekilnojamojo turto vertę – faktas, jog gyvenant senuose, nemodernizuotuose, energiją į visas puses tiesiog švaistančiuose namuose tenka vis daugiau mokėti už šildymą. Šios išlaidos dažniausiai sudaro didelę dalį šeimos pajamų. Galima sakyti, kad pinigai iškeliauja „į orą“ pro blogai apšiltinto namo sienas, stogą ar langus. Dar vienas veiksnys- estetinis daugiabučio vaizdas.

Nekilnojamojo turto specialistai tvirtina, jog labiausiai kainų skirtumas tarp butų, esančių atnaujintuose ir neatnaujintuose namuose, matyti didžiuosiuose šalies miestuose. Visgi pastebima, jog net ir mažesniuose miestuose bei miesteliuose modernizavimas taip pat įtakoja būstų kainos kilimą.

Yra kuo džiaugtis

Praėjusiais metais pagal JESSICA iniciatyvą pradėtas renovuoti daugiabutis namas Anykščiuose. Tai 4 aukštų namas, kuris priklauso bendrijai „Ažupiečiai“. Šiame daugiabutyje apšiltintas fasadas ir stogas, butuose ir bendrojo naudojimo patalpose pakeisti langai, apšiltintas cokolis, sutvarkyta nuogrinda, renovuotos namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.

Jau mėnesį gyventojai džiaugiasi šiltesniu ir gražesniu daugiabučiu. Ir nors Anykščiai yra pakankamai nedidelis miestas, neabejotinai galima džiaugtis ir išaugusiu susidomėjimu bei nekilnojamo turto verte. Bent jau taip tvirtina bendrijos įgaliotas asmuo Audronius Gališanka.

„Mūsų daugiabutis nedidelis, vienas kitą gerai pažįstame, palaikome draugiškus, kaimyniškus santykius. Todėl nekilo didesnių ginčų sutarti dėl namo renovacijos. Mus įtikino programos JESSICA nauda ir privalumai“, - pradžią prisimena anykštėnas. Jo žodžiais, 30 proc. siekianti valstybės kompensacija, 100 proc. kompensuojamos projekto parengimo išlaidos, administravimo bei techninės priežiūros darbai bei 3 proc. metinės palūkanos paskolai – tai patrauklios ir kiekvienam įkandamos sąlygos. 

Butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15-20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name. Bent jau toks turto vertės prieaugis yra didžiuosiuose miestuose.

„Žodžiu, ekonomiškumas, mažesnės sąskaitos už šildymą, jaukumas, gyvenimo kokybė mus įtikino imtis žingsnių namui atnaujinti. Iš esmės atsinaujino ir fasado išvaizda. Šviesiai ryškių atspalvių namas gerokai skiriasi nuo kaimynystėje esančių pilkų, blokinių, nerenovuotų daugiabučių“, - džiaugiasi vyras.

Pasak A. Gališankos, kadangi Anykščiuose, tokiame mažame miestelyje, nauji namai nestatomi, norisi gyventi šiltai ir kokybiškai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad po modernizavimo neabejotinai padidėja ir būsto vertė. Tą gyventojams garantavo statybininkai, galiausiai tą patį tvirtino ir žmones konsultavę nekilnojamojo turto specialistai.

Kaina – beveik trečdaliu didesnė

„Pasakyti, kiek po renovacijos išauga nekilnojamojo turto vertė, gana sudėtinga. Visų pirma dėl to, kad tokių namų Lietuvoje dar nėra daug, be to, nėra tokios statistikos ir analizės. Visgi kaip nekilnojamojo turto specialistas galiu patvirtinti, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15-20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name. Bent jau toks turto vertės prieaugis yra didžiuosiuose miestuose, o būtent Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mažesniuose miestuose jis kažkiek mažesnis, tačiau taip pat juntamas“, - teigia UAB „Ober-Haus“ Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Panašius duomenis pateikia ir UAB „Miesto renovacija“, kuri 2009 metais BUPA užsakymu atliko atnaujintų daugiabučių namų programos įgyvendinimo stebėseną, direktorius Mindaugas Šimkus.

„Mūsų atlikto tyrimo metu buvo lyginami realūs nekilnojamojo turto sandoriai (iš viso - 318 vienetų, jie įvykdyti nuo 2010 sausio iki 2011 birželio, duomenis pateikė VĮ „Registrų centras“) keturiuose Kauno miegamuosiuose rajonuose. Nustatyta, kad kainų skirtumas tarp butų modernizuotuose ir nemodernizuotuose daugiabučiuose yra apie 17 proc.“, - teigia M. Šimkus.

Jis pabrėžia, jog tyrimo metu nebuvo įmanoma nustatyti, kokia pardavėjų dalis buvo visiškai apmokėjusi modernizavimo išlaidas, o kokia minėtas išlaidas perleido naujam savininkui. „Visgi, turint omenyje, kad modernizavimo išlaidos dažniausiai siekia 10-20 proc. būsto vertės ir darant prielaidą, kad pusė pardavėjų nebuvo pilnai apmokėję šių išlaidų sandorio sudarymo metu, būtų galima teigti, kad realus kainų skirtumas tarp butų modernizuotame ir nemodernizuotame daugiabutyje yra 20-30 proc.“, - mano „Miesto renovacijos“ vadovas.

Motyvas - giminaičiai

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktoriaus pavaduotojas Valentinas Petkūnas teigia, jog išaugusi turto vertė galėtų būti vienu iš esminių paskatinimų senyvo amžiaus gyventojams. T.y. tiems žmonėms, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš renovaciją ir tvirtina, kad jie neketina jos imtis.

V. Petkūnas

Iš tikrųjų gal ir verta pasistengti jei ne dėl savęs, tai vardan vaikų ar anūkų.

„Kartais tokie žmonės sako: kam man dar čia vargintis, kiek man čia beliko gyventi? Aš neketinu atnaujinti būsto, o juo labiau imti paskolos ilgesniam laikotarpiui, kurio pabaigos aš, ko gero, nesulauksiu. Tada tokių klausiame – o kam atiteks jūsų butas po mirties? Dažniausiai sulaukiame atsakymo, kad vaikams, anūkams ar kitiems giminaičiams“, - pasakoja direktoriaus pavaduotojas.

Tada, jo žodžiais, BUPA darbuotojai užduoda kitą klausimą: o ar nenorite, kad jūsų vaikas arba anūkas ne tik gyventų pigiai, tačiau ir bute, kurio vertė kur kas didesnė? Bute, kurį prireikus jis galės parduoti kur kas brangiau nei kaimynai, gyvenantys neatnaujintame name?

„Aštuoniais atvejais iš dešimties žmonės susimąsto ir sutinka, kad tai – svarus argumentas. Ir kad iš tikrųjų gal ir verta pasistengti jei ne dėl savęs, tai vardan vaikų ar anūkų“, - teigia V. Petkūnas.