Naujininkų seniūnijos teritorijoje yra Burbiškių parkas, Užusalių ir dalis Panerių miško, kolektyviniai Salininkų sodai, Kirtimų rajonas, kuriame prieš daugiau nei pusę amžiaus leidimą gyventi gavo romų bendruomenė. Seniau Kirtimai buvo paprastas kaimelis, įsikūręs miško kirtimuose, nuo kurių ir gavo savo vardą. Lenkai anksčiau jį vadino Rubno. Į rytus nuo Kirtimų įsikūręs Vilniaus oro uostas.
XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama Kaminais, o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino Nowy Swiat (Naujuoju pasauliu).
XIX a. antroje pusėje Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.
Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta 1933 m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.
Grafo Józefo Przeździeckio dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje 1907-1913 m. buvo įsikūrusi Vilniaus mokslo bičiulių draugija. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame – muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai.
1939 m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų kariuomenės daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikia Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija.
Nuo senų laikų Naujininkai turi vieno iš prasčiausių Vilniaus rajonų įvaizdį: čia gyvena neišsilavinę darbininkai, niekuo nesidomintys, dažniausiai turintys žalingų įpročių - tokį stereotipą bando išsklaidyti prieš daugiau nei dešimtmetį kvartale įsikūrusi Naujininkų bendruomenė. Beje, ji yra pasiekusi Lietuvos rekordą - 2009-aisiais buvo rašomas ir matuojamas Didžiausias laiškas ateities kartoms, skirtas Lietuvos Tūkstantmečiui paminėti. Laiške savo palinkėjimus įamžino visos Naujininkų ugdymo įstaigos, rajono gyventojai ir svečiai - iš viso 2000 žmonių. Laiško ilgis siekė net 196,65 metrus, o plotas – 104,2245 kv.m.
Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo XIX a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė.
1825 m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. 1900 m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje - fizikas akademikas, Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.
Parengta pagal:
naujininkai.org
miestai.net
vilnius21.lt
viv.lt
vilnijosvartai.lt